Švedų sprendimui turėjo įtakos 1978 m. žinomos Švedijos rašytojos Astridos Lingren kalba, kurioje akcentuota, jog vaikas mokosi iš tų, kurie jį myli, o ne iš tų, kurie jį baudžia. Po metų nuo šios kalbos ir priimtas minėtasis įstatymas, pirmasis toks visame pasaulyje.
„Kiekvienas vaikas turi teisę augti saugioje aplinkoje be prievartos“, – sakė Švedijos ambasadorė Maria Christina Lundqvist konferencijoje „Švedijos ir Lietuvos patirtys, sprendžiant smurto prieš vaikus problemas. Naujų iniciatyvų pristatymas“.
Konferencijoje dalyvavęs Švedijos organizacijos „Friends“, skirtos kovai prieš patyčias, atstovas Magnusas Loftssonas akcentavo, kad prievartos prieš vaikus tema pasaulyje dar labai aktuali. Skaičiuojama, kad kas 5 minutes pasaulyje nuo prievartos miršta vaikas, o 9 iš 10 vaikų pasaulyje nėra įstatymiškai apsaugoti nuo fizinių bausmių. „Friends“ organizacijos vizija – pasiekti, kad 2030 m. privarta prieš vaikus būtų išgyvendinta pasauliniu mastu.
Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė prisiminė, kad kai 1996 m. jų centras užklausė Sveikatos ministerijos atstovų, ar šeimos gydytojai ir kiti specialistai mokomi atpažinti smurto prieš vaikus atvejus, išgirdo: „Nesąmonė, smurto prieš vaikus Lietuvoje nėra.“ Taigi nuo tų laikų supratimo apie šį reiškinį Lietuvoje padaugėjo ir mažais žingsneliais judama į priekį. Tiesa, į „Tėvų liniją“ skambinantys tėvai labai dažnai klausia: „Vaikų mušti nebegalima, tai ką daryti, kai jie neklauso?“ Švedijoje toks klausimas jau nekyla – ten savaime suprantama, kad kai su vaikais elgiesi gražiai, tai ir jie linkę elgtis gražiai.
Vaikų ir paauglių psichiatras profesorius Dainius Pūras pastebėjo, kad Lietuva priėmė įstatymą, draudžiantį smurtą prieš vaikus, vos ne 40 metų atsilikdama nuo Švedijos, ir tai labai dramatiškomis aplinkybėmis. „Dabar kai kurie žmonės sako, kad jie – už tradicinių šeimos vertybių išsaugojimą, ir šis posakis lyg ir atrodo gražiai, tačiau kai pagalvoji, čia pasisakoma ir už tėvų teisę mušti vaikus“, – sakė D.Pūras.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pastebėjo, kad nors fizinės bausmės Lietuvoje uždraustos, jos vis dar egzistuoja. Situacija Vilniuje ir kituose didmiesčiuose geresnė, o provincija labai atsilieka.
Konferencijoje pristatytos dvi naujos iniciatyvos, kurios padės Lietuvos tėvams geriau sutarti su vaikais ir kurti su jais tarpusavio ryšį. „Vaikų linija“ pristatė švedų pavyzdžiu parengtus interaktyvius mokymus tėvams, kaip elgtis, vaikui susidūrus su patyčiomis, o Paramos vaikams centras parengė socialinę kompaniją „Rūpestingi tėvai“, kuria siųs tėvams žinias, kaip tinkamai rūpintis vaikais – juk tokių dalykų galima išmokti.
