Psichologai patvirtina, kad tinkama integracija naujoje mokykloje svarbi jau nuo pirmųjų mokslo metų dienų. „Vieni vaikai labai lengvai užmezga draugystes, o kitiems susipažinti – tikras iššūkis. Bet neabejotinai visų jų emocinė gerovė lemia mokymosi rezultatus,“ – pastebi Erudito licėjaus psichologė Rūta Žiaunienė. Tad ką daryti, kad pertraukų ar būrelių metu jūsų vaikui daugiau nebetektų stoviniuoti vienam? Kaip jam padėti? Į klausimus atsako psichologė Rūta.
– Namuose vaikas labai drąsus, kaip suprasti, kad mokykloje jam kyla bendravimo sunkumų?
– Vaiko bendravimas su bendraamžiais gali stipriai skirtis nuo bendravimo su namiškiais. Net jei vaikas labai drąsus namuose, sklandžiai reiškia mintis, nebūtinai toks yra ir nepažįstamoje aplinkoje.
Mano patarimas tėveliams: būkite kaip musė ant sienos. Popamokinių ir kitų veiklų metu, kur jūsų vaikas susitinka su bendraamžiais, stebėkite, kaip jis užmezga draugystę. Ar elgiasi kitaip nei namuose? Jei taip, kodėl?
Jūsų vaikui gali būti sunku užkalbinti kitą. Galbūt jam neramu būti didelėje žmonių grupėje ar baisu kalbėti viešai, todėl jis negali užmegzti draugysčių su kitais vaikais? O gal jis būna vienas ir neįsijungia į bendrą veiklą, nes jam taip tiesiog patinka?
Pagal tai, kokį elgesį matote, galite nuspręsti, kokius vaiko įgūdžius reikėtų padėti ugdyti.
– Koks geriausias vaiko socialinio elgesio ugdymo būdas?
– Vaikai geriausiai mokosi iš pavyzdžio, todėl atkreipkite dėmesį, kaip jūs patys bendraujate su kitais žmonėmis.
Kiekvieną kartą, kai užmezgate pokalbį su draugais, kaimynais ar nepažįstamuoju parduotuvėje, jūsų vaikas tai stebi. Beveik kiekviena situacija tampa mokymosi galimybe, leidžiančia jūsų vaikui pamatyti, kaip galima užmegzti pokalbį, kaip jūs deratės ar sprendžiate problemas.
– Kaip padėti vaikui užmegzti pokalbį?
– Jei jūsų pradinukui ar paaugliui sunku pradėti pokalbį, pasipraktikuokite namuose. Vaidmenų žaidimai – tarsi treniruotė prieš rungtynes. Aptarkite, kokios temos jį domina, apie ką gali kalbėtis su kitais vaikais. Išbandykite įvairias temas, pokalbių pradžias, kol vaikas ras tai, kas jam tinka, ir tai, apie ką šnekėdamas jaučiasi natūraliai. Jūs, tėveliai, taip pat galite pasidalinti savo patirtimi ir papasakoti, kaip patys užkalbintumėte norimą žmogų, ko jo paklaustumėte? Pademonstruokite, kaip tai darote.
– Kaip gali padėti kiti vaikai?
– Jei adaptuotis mokykloje nesiseka taip, kaip norėtųsi, mažiems vaikams labai naudinga skirti žaidimų dieną su vienu ar kitu draugu – toks bendravimas naudingas tiek vaiko emocinei būsenai, tiek įtampai sumažinti. O jei tas draugas dar ir bendraklasis – dviguba nauda.
Jei jūsų vaikas vyresnis, galite į namus pakviesti užklasinės veiklos ar klasės draugus, pavyzdžiui, žiūrėti filmą.
Tikslas paprastas: padėti savo vaikui jaustis patogiai bendraujant ir paversti bendravimą teigiama patirtimi.
– Kuo naudingos popamokinės veiklos?
– Pasiūlykite savo vaikui lankyti įdomią popamokinę veiklą: krepšinį, šachmatus, teatro būrelį ar kitus aktyvius, grupinius užsiėmimus – tai puiki galimybė padėti vaikui įsitvirtinti naujoje mokykloje. Pirmą kartą atvykus į popamokinę veiklą gali būti nedrąsu, tad palydėkite ar parodykite vaikui, kur vyksta užsiėmimas. Užklasinės veiklos lankymas yra puikus būdas susidraugauti, užmegzti pokalbį su žmogumi, kuris turi panašių pomėgių ar yra taip pat naujokas.
– Ar verta vengti probleminių situacijų?
– Jei buvimas nepažįstamoje aplinkoje ar bendravimas su svetimais žmonėmis jūsų vaikui kelia nerimą, jokiu būdu neužsidarykite namuose. Pagrindinis tikslas – nevengti socialinių situacijų, bet jas inicijuoti – išeiti susitikti su šeimos draugais, keliauti į renginius, pasikviesti svečių į namus, išeiti pasisvečiuoti. Vaikas neišmoks užmegzti santykių tūnodamas su jumis namuose. Kasdienės socialinio elgesio treniruotės ir vaiko padrąsinimas išeiti iš komforto zonos leis jam žengti naujus žingsnius sėkmingo bendravimo link.
