Garsi irkluotoja D.Vištartaitė-Karalienė neabejojo – motinystė ją labai pakeitė – ne kiek išoriškai, kiek dvasiškai.
Lygindama ankstesnes savo nuotraukas su neseniai darytomis, kai ant rankų laikomi dvyniai Dovydas ir Povilas, Donata esminių išvaizdos skirtumų nepastebėjo, nors motinystė ją kaip reikiant sustiprino, užgrūdino.
„Nemažai laiko praėjo, natūraliai viskas pasikeitė. Nežinau, ar aš pati savo žvilgsnyje įžvelgiu tą pokytį?“ – svarstė pašnekovė.
Neretai moterys po gimdymo siekia atsinaujinti – pakeičia nors šukuoseną, bet sportininkei tai nerūpėjo. Nuo pat pradžių nėštumas nebuvo lengvas, tačiau motinystė Donatai anksčiau nebuvo patirta, moteris šią būseną vadino palaiminga.
2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojos dvyniai į pasaulį pasibeldė anksčiau, nei buvo planuota. Ankstukų Donata susilaukė 2018 metų lapkričio 22-ąją.
Ši diena dukart Europos ir vienąkart pasaulio čempionės gyvenimą visiškai pakeitė – 32-ąją nėštumo savaitę gimusiems sūnums reikėjo didelės globos, medikų priežiūros ir besąlygiškos meilės.
Net ir dabar irkluotoja negali per daug atsipalaiduoti ir ramiai kalbėti apie dešimties mėnesių dvynukus, nes vienas jų dažnai serga, tenka gulėti ligoninėje.
„Motinystė kiekvienai moteriai – labai didelis virsmas. Mano virsmas buvo labai lauktas, ir vaikučiai labai laukti. Aš labai mėgavausi nėštumu, kiek buvo įmanoma. Ir ta motinystė kitokia, nes gimė ankstukai.
Vienas berniukų serga, tad motinystės paragavau visų spalvų – daug ašarų, daug ligoninių. Su kai kuriais dalykais reikia susitaikyti, susigyventi. Dėl to kaip moteris tapau stipresnė“, – pasakojo D.Vištartaitė-Karalienė.
Vienam dvynių sunku kabintis į gyvenimą nuo pat gimimo, palyginti su broliuku, kuris dabar jau labai stiprus. Mažesnio nei brolis svorio gimusiam kūdikiui nelengva vytis ir jį, ir bendraamžius.
Mamai sunku dvyniams paskirstyti dėmesį – kai su vienu tenka gulėti ligoninėje, kitą prižiūri artimieji, auklė.
„Gaila, ne visada galiu būti su abiem vaikais, jie turi išsiskirti, kai vienas guli ligoninėje. Kartais pagaunu save galvojančią, kad turėčiau ką nors veikti su abiem vaikučiais, o su vienu užsiima kas nors kitas“, – kad dėl to graužiasi, neslėpė Donata.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
