Pasak mamos, visos problemos kilo dėl to, kad priešmokyklinėje grupėje buvo vienas išlepintas vaikas, kuris nuolat mušė kitus.
„Dėl jo kaltės viena mergaitė kartą grįžo namo su mėlyne, o mokytoja net nepasakė mamai, kas nutiko, pati mama tai aiškinosi. Kitą sykį tas pats muštukas liepė dviem berniukams mušti trečią. Kai šie nesutiko, patys gavo nuo jo į kailį.
Ir mano sūnui kliuvo ne kartą. Nuo spalio iki balandžio jis už niekus kentėjo maždaug kas mėnesį – vieną kartą grįžo prakirsta lūpa, kitą – suplėšytomis kelnėmis, dar sykį jam į galvą paleido kankorėžį. Kartą jis su tuo muštuku ir dar vienu berniuku buvo krepšinio aikštelėje, tas trečias vaikas paprašė, kad jam duotų kamuolį, blogasis bendraklasis nedavė. Tada mano sūnus paėmė ir davė tam berniukui kamuolį, o muštukas jam už tai spyrė į tarpkojį. O mokytoja per pertraukas užsiėmusi savais reikalais ir viso to nemato“, – aiškino mama.
Kai Nijolė pasikalbėjo su vaiko, kurį kaltina sūnaus ir kitų bendraklasių skriaudimu, tėvais, iš jų išgirdo, kad nėra ko skųstis – vaikai yra vaikai, o jai pačiai reikėtų atsigulti į psichiatrinę ligoninę.
„Kai bandžiau aiškintis su mokytoja, ji sakė, kad į vaikų ginčus nesikišama – jie turi juos spręsti patys. Suprantu, kad kiekvieno vaikų kivirčo suaugusieji spręsti neturi, bet jei vaikai pradeda muštis, manau, suaugusieji turi įsikišti. Bandžiau skųstis ir mokyklos direktorei, bet ji palaiko mokytoją. Skundžiausi ir mokyklos psichologei, Švietimo skyriui, priėjome net iki mero pavaduotojos, bet niekas nesiima spręsti problemos. Visi sako, kad reikia nekelti triukšmo, vaikų santykiuose visko pasitaiko. Bet kaip aš galiu nesiskųsti, kai skriaudžia mano sūnų?“ – piktinosi Nijolė.
Išgirdusi iš mokytojos, kad vaikai savo problemas turi spręsti patys, ji patarė sūnui, jei jau agresorius jį puls, duoti jam atgal, kad puolimai nesikartotų. „Ir tada jau aš buvau apkaltinta, kad mano vaikas mušasi – mokytoja mano sūnų labai išbarė, įskundė mane Vaikų teisėms ir net sakė, kad jį iš manęs atims“, – guodėsi mama.
Paklausėme Nijolės, kaip gali būti, kad mokytoja, nekreipusi dėmesio į kito berniuko keliamas muštynes, užsipuolė jos sūnų? „Taip yra todėl, kad ji manęs labai nemėgsta“, – atsakė mama.
Ir pridūrė, kad jai skirta atvejo vadyba, sakoma, kad jai trūksta socialinių įgūdžių, nors šeimoje jokių problemų nebuvo, kol jos vaikas nesusidūrė su besimušančiu bendraklasiu ir vaikų santykiais nesidominčia mokytoja.
Didžiausia nuoskauda mamai liko dėl to, kad jos vaiką labai traumavo mokytojos žodžiai, jog jei jis bus blogas, jį atims iš tėvų. Pasak mamos, vėliau mokytoja neigė, jog taip sakė, bet pats sūnus tokio dalyko tikrai neišsigalvotų.
„Po tų mokytojos žodžių sūnus tapo labai nerimastingas, bijo ilgesnį laiką likti be manęs. Jei ateiname namo, o prie jų stovi automobilis, ar tiesiog automobilis lėčiau pravažiuoja pro mus, sūnus labai išsigąsta, kad tai atvažiuoja jo paimti, ir bėga prie manęs net drebėdamas“, – sakė mama.
Ko ji siekia, kreipdamasi į žiniasklaidą su savo skundu apie tai, kas vyko praėjusiais mokslo metais? „Man palengvėtų, jei mokytoja Rita pripažintų, kad mano vaikui tikrai grasino, jog jį atims, ir atsiprašytų“, – sakė mama, po metų turėsianti pas tą pačią mokytoją leisti ir kitą savo vaiką.
Vaikas – šaunus, o mama – probleminė?
Štai kaip šią situaciją pakomentavo Kriūkų mokyklos-daugiafunkcinio centro direktorė Lilija Liutvinienė: „Situacija man puikiai žinoma, būta daug atvejų, kai mama Nijolė skundžiasi viskuo: auklėtoja, vaikais ar kitais tėvais. Ši mama konfliktuoja ir su kitais tos grupės tėvais, auklėja jų vaikus ir pan. Kai tėvai susirenka spręsti, ką daryti, ji pati nedalyvauja, tik nuolat visus kaltina.
Mes nuolat ieškome kompromisų, kalbamės, aiškiname, kad būna, jog vaikai pasistumdo ir pasimuša, tačiau taip jie mokosi bendrauti, atsiprašyti, mokosi socialinio elgesio. Tačiau ši mama turi tik savo tiesą, nepriima kitų nuomonės ir nesitaria, tik kaltina. Suprantu, kad mama nori savo vaikui gero, tačiau reikėtų ieškoti bendrų sutarimų.
Sumuštas jos vaikas nė karto nebuvo, o auklėtoja negalėjo pasakyti, kad jis bus atimtas. Priešingai, grupės auklėtoja rūpestinga ir atsakinga, mylima vaikų ir tėvų.
Įstaigoje turime psichologę, kuri stebi situaciją, vaikų veiklas ir, mano žiniomis, rimtų problemų dėl auklėtojos bendravimo su vaikais nepastebėjo. Psichologė bendrauja ir su šia mama. Jos sūnus yra labai mielas ir mandagus vaikas, negirdėjau, kad jis muštų ar skriaustų kitus. Įžvelgiu kitą problemą – norisi, kad mes auklėtume vaikus bendradarbiaudami, tačiau tai daryti ypač sunku, kai mama viską mato negatyviai ir tai perteikia tai vaikui. Mes ne kartą kalbėjomės ir su savivaldybės specialistais ir sprendėme, kaip padėti šiai šeimai, kad ir mamai, ir vaikui būtų gera gyventi ir ugdytis.“
Šakių Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas teigė: „Buvau sulaukęs šios mamos skundo, tačiau patariau nesutarimus spręsti vietiniame lygmenyje, bendradarbiaujant su mokyklos administracija. Juk Švietimo skyriaus darbuotojai nežino, kas iš tikrųjų toje klasėje vyksta. Apskritai tokiais atvejais, kai vaikai nesutaria, pedagogai ir įstaigos administracija turi bendradarbiauti su vaikų tėvais, aiškintis, kas vyksta, ir tartis, kaip problemą spręsti.“
