Mojavo valdžiai parašais
Latvygalos gatvėje gyvenantys biržiečiai aršiai pasipriešino, kad šalia jų būtų statomi bendruomeniniai namai. Juose turėjo apsigyventi be tėvų globos likę aštuoni mažamečiai, prižiūrimi penkių darbuotojų.
Artimiausiu metu visoje šalyje didžiųjų vaikų globos įstaigų neliks, o globotiniai bus perkelti gyventi natūralesnėje aplinkoje kur kas mažesnėmis grupelėmis. Taip jie mokysis savarankiškumo, jausis saugesni.
Biržų rajono taryba irgi jau balsavo, kad vaikams būtų statomi bendruomeniniai globos namai, o dabar renkama vieta. Pirmiausia pagalvota apie Latvygalos gatvę.
Čia gyvena vadinamoji Biržų grietinėlė – turtingesni verslininkai. Yra ir iš menkesnių pajamų gyvenančių žmonių, pensininkų.
Gyventojai vos išgirdę naujieną puolė rinkti parašus prieš globos namus, o tada garsiai rėkaudami jais pamojavo valdžiai priešais nosis.
„Šitiek metų gražinome aplinką, o dabar gražiausią kampelį norite atiduoti vaikams“. „Mes ne prieš vaikus, mes prieš tai, kad vaikus atkeltumėte čionai, į gražiausią vietą prie ežero“, – taip kalbėjo gyventojai valdžios atstovams, atvykusiems į jų susirinkimą.
„Tik ne mūsų gatvėje!“
Gyventojų parašus – apie pusę šimto – pateikęs verslininkas Algirdas Kiznis tikino, kad ne jis vienas nenori globos namų Latvygalos gatvėje.
„Visi gyventojai kad šoko prieš, Jėzus Marija! Aš tai dar ramiai kalbu, bet žmonės valdžiai visa ko prisakė“, – aiškino biržietis.
A.Kiznis tvirtino, kad jis nenusistatęs nei prieš vaikus, nei prieš globos namus, bet tik ne jų gatvėje, ne ramioje vietoje prie ežero.
„Globos namams numatytos penkios vietos, tai iš tų visų sugalvojo įkurdinti pačioje gražiausioje!“ – stebėjosi verslininkas.
Jis aiškino, kad Latvygalos gatvė yra miegamajame rajone. Tad ką vaikai čia veiksiantys? Sklypas statiniui nedidelis, nebūsią netgi daržo, šiltnamio.
„Savo vaikams mes duodame dienpinigių, o šie vaikai ir jų negauna, neturi nieko. Pas mane gražios gėlės auga, agurkai, pomidorai. Tad ką tie vaikai darys? Bus priversti patys pasiimti, eiti pas kaimynus vogti“, – iš anksto juos pasmerkė biržietis.
Lygino su vienuoliais Tibete
A.Kiznis korespondentės klausė, ar ši žinanti, kas vyksta Medeikių vaikų globos namuose. Ir pats atsakė: „Košmaras.“ Tas pat būtų ir Latvygalos gatvėje.
„Eis pro šalį vaikas su cigarete dantyse, net sudrausti negalėsi. Nes kitą dieną langus išdaužys“, – įtikinėjo verslininkas.
Argi tam biržiečiai pirkę sklypus ant ežero kranto, mokėję didžiulius pinigus, tokius, kokių Biržuose nesą, kad po to šalia išdygtų, kaip A.Kiznis sakė, „kažkokie... ne kažkokie, bet vaikų namai“?
Verslininkas mano, kad geriausia išeitis – vaikus įkurdinti kaime. Mat ten jie išmoktų dirbti, savimi pasirūpinti. Kaip kad vienuoliai Tibete.
Miestas – esą pagundų, narkotikų ir kitokių nesąmonių, pilnas. O blogis greitai užkrečiantis.
„Aš už vaikus, už jų šviesią ateitį. Bet kitaip juos auginti reikia, programą tam turėti. Kad turėtų ką veikti po pamokų, nesišlaistytų gatvėmis“, – postringavo A.Kiznis.
Paklaustas, argi vaikai, matydami, kaip gražiai tvarkosi gyventojai, neimtų iš jų gražaus pavyzdžio, A.Kiznis vėlgi atsakė klausimu: „Pasakysi tokiam vaikui: nu nu nu, ir jis paklausys? Žinoma, kad ne.“
A.Kiznis tvirtino, kad vaikų priimti nesutiko ir Obelaukiai.
Prigąsdino, kad braškes išmindys
Pačeriaukštės seniūnas Aurimas Frankas taip pat gyvena Latvygalos gatvėje. Jis liko pašiurpęs nuo to, kas vyko per susirinkimą.
„Kirbėjo viena mintis: kokioje gatvėje aš čia gyvenu? Liko kartėlis. Viduramžiais pakvipo“, – prisiminė A.Frankas.
Seniūnas sakė, kad prieš vaikų kaimynystę pasisako toli gražu ne visi gyventojai, bet prieštaraujantieji yra itin aršūs. Jie nesiklauso kitų nuomonės, negirdi nei aiškinimų, nei argumentų.
Liūdniausia, kad permainų nenori turtingieji gyventojai. Šie žarstantys žarijas, o erzelynėje sugeba išlikti nuošaly. Užtat prikurstę pagyvenusius, patiklius ir lengvai įbauginamus gyventojus.
„Prigąsdino senutes, kad atkelti vaikai obuolius išpurtys, vyšnias išdraskys, braškes išmindys. O tos – už galvų, vajė, taigi braškes išmindys!“ – stebėjosi A.Frankas.
Jis prisiminė, kad prieš keletą metų kaimynystėje buvo apgyvendinta socialinės rizikos šeima. Tuomet gyventojai bėdų tikrai turėjo – dingdavo sodo įrankiai, vertingesni daiktai.
Tad ir dabar pagyvenę žmonės baiminasi, kad gali kartotis tas pats scenarijus. Kad vaikai bus darbuotojų prižiūrimi, kad galų gale tai būtų ne socializacijos centras, ne prasikaltusiųjų kolonija, jie net negirdi.
Atsisakė dėti parašą
Parašų rinkimo aktyvistai pakišo lapą pasirašyti prieš bendruomeninius namus ir A.Frankui. Perskaitęs tekstą, jis atsisakė pasirašyti.
„Minios spaudimas yra galingas ginklas. Prasidėjo moralizavimai. Džiaugiuosi, kad pakako sąžinės ir stuburo atsilaikyti“, – atviravo A.Frankas.
Keli gyventojai jam guodėsi, kad nesuprato, dėl ko pasirašė. Jie manė, kad parašai renkami dėl gatvės – dėl kanalizacijos, vandentiekio, asfalto.
A.Frankas jiems tegalėjo pasakyti, kad turi save kaltinti, jei pasirašė neperskaitę.
Jis priminė socialinę reklamą, kai paauglys iš vaikų globos namų skambina į duris, o suaugusieji slapstosi viduje, pakampėse. Nes kai kuriems suaugusiesiems vaikas iš valdiškų namų – baisiau nei baubas.
„Kaimynams pasakiau, kad šie elgiasi dar blogiau – garsiai prieš vaikus rėkia. Širdyje dėl to tikrai gaila“, – kalbėjo seniūnas.
Ieško kitos vietos
Meras Vytas Jareckas korespondentei sakė, kad Latvygalos gatvės gyventojų priešiškas nusiteikimas prieš bendruomeninius namus buvo matyti labai aiškiai, todėl jau ieško kitos vietos.
„Nedarysime prieš žmonių valią. Nenorime rizikuoti projektu, europiniais pinigais. Turime labai skubėti, nes šis reikalas ir taip užvilkintas, jį spręsti turėjo praėjusios kadencijos rajono taryba“, – aiškino V.Jareckas.
Meras sakė, kad gyventojų priešiškumą kurstyti galėjo Latvygalos gatvėje gyvenantys ar sklypus turintys verslininkai.
Į Obelaukius V.Jareckas buvo nuvažiavęs, bet visai kitais reikalais. Kaimo vietovėse apgyvendinti vaikų nesirengiama, nes tektų vežioti į mokyklą, kitus popamokinius renginius.
