Deimantė gyvenimu labai skųstis nelinkusi, tik konstatuoja, kad didžiausias jos rūpestis – kaip atgauti savo pirmąjį vaiką, dvimetę mergaitę, kuri dabar atiduota laikinajai globėjai.
Jonavoje esančiuose vaikų globos namuose Deimantė atsidūrė, būdama vienuolikos, kai nusižudė jos mama. Su savo tėvu ryšių ji nepalaiko. Kurį laiką jos tėvai gyveno kartu, vėliau tėvas išvyko į užsienį ir atsidūrė kalėjime, o motina nusprendė su juo išsiskirti. Kur jos tėtis dabar, Deimantė nė nežino.
Gyvenimas globos namuose nebuvo lengvas, pasitaikydavo įvairių nesutarimų ir patyčių. Vaikai iš globos namų eidavo į paprastą bendrojo lavinimo mokyklą mieste. Ten vaikščiodama Deimantė ir susipažino su būsimuoju savo vaikų tėvu. Jai tuo metu buvo šešiolika, jam – septyniolika.
Po kurio laiko pora pradėjo lauktis vaikelio. Globos namuose Deimantė jau tada girdėjo grasinimų, kad jį iš jos atims. Jai siūlė ir pasirašyti dokumentus, kad vaiko atsisako, tačiau to daryti mergina nesutiko. Priartėjus gimdymui ji buvo perkelta į Vilniuje esančius globos namus, skirtus besilaukiančioms ir vaikus auginančioms nepilnametėms.
Kai susilaukė dukrytės, septyniolikmetė labai norėjo toliau palaikyti ryšius su jos tėvu, bet globos namuose buvo leidžiami tik trumpalaikiai susitikimai. Dėl to Deimantė du kartus kartu su dukryte pabėgo iš globos namų ir važiavo pas vaiko tėtį į Jonavą, apsistodavo jo tėvų namuose. Vaikų globos namų personalas apie jos dingimą pranešdavo policijai, ir ji būdavo pargabenama atgal.
Priartėjus Kalėdoms, Deimantė buvo suplanavusi jas praleisti su vaiko tėvu – jis su savo mama turėjo atvažiuoti jos pasiimti. Kai parašė prašymą raštu, kad ją išleistų namo, darbuotojos tą prašymą atmetė. „Tada socialinė darbuotoja pasakė, kad galiu eiti viena, o vaiką palikti, ir manęs neieškos. Padariau didžiulę klaidą – išėjau. Galvojau, juk nepalieku vaiko vieno, globos namuose juo bus kam pasirūpinti“, – sakė Deimantė.
Į globos namus ji grįžo po mėnesio, iš kitų juose gyvenusių merginų išgirdusi, kad jos dukrelė kažkur išvežta. Mažylei tuomet buvo 5 mėnesiai.
„Puoliau klausinėti, kur mano vaikas, ir iš globos namų darbuotojų išgirdau, kad tokios informacijos man nesuteiks, nes esu nepilnametė. Ir kai kreipiausi į Jonavos vaikų teises, išgirdau tą patį – jie man, vaiko mamai, informacijos suteikti negali, nes esu nepilnametė... Suprantama, tuo metu labai išgyvenau, gailėjausi dėl to, kas nutiko, daug verkiau. Ir nusprendžiau, kad mėginsiu savo dukrą atgauti, kai tik sulauksiu aštuoniolikos“, – sakė Deimantė.
Sulaukusi aštuoniolikos, ji jau turėjo antrą dukrytę (šiai dabar 1 m. 1 mėn.). Ir tuojau kreipėsi į policiją – parašė pareiškimą, kad nežino, kur yra jos dukra. Ji teigia iš vienos globos namų darbuotojos tuo metu girdėjusi užuominą, kad jei neatsiims iš policijos pareiškimo, iš jos bus atimtas ir antras vaikas.
Visgi to nenutiko – Deimantę dabar nuolat tikrina socialiniai darbuotojai ir laikoma, kad ji mažyle, kurią augina, rūpinasi tinkamai. O policija, gavusi jos pareiškimą, ėmėsi aiškintis situaciją, ir Deimantė pagaliau sužinojo, kad jos pirmagimė dukra auga pas laikinąją globėją.
Dėl vaiko grąžinimo spręs teismas
Birželio 5 d. vyko trečiasis šio atvejo vadybos posėdis. Prieš jį Deimantei, dalyvaujant psichologui, buvo leista pabendrauti su savo dukrele, kuri jau kreipėsi į ją „teta“, o savo laikiną globėją vadino „mama“.
Teoriškai Deimantei būtų galima ir vėliau kartais susitikti su savo dukrele, tačiau tai labai sudėtinga, kadangi mergaitė su laikinaisiais globėjais gyvena Klaipėdoje (pasak vaiko teisių atstovų, Jonavoje tinkamų laikinųjų globėjų neatsirado).
Deimantė dukrelės globėjos prašė, kad jai kasdien atsiųstų žinutę apie tai, kaip jos dukrytei sekasi. Toji atsakė: „Aš dienoraščio nerašysiu.“ Posėdžio metu nuspręsta, kad Deimantė gali globėjai skambinti tris kartus per savaitę nustatytu metu ir pasikalbėti apie tai, kaip sekasi jos dukrelei.
Vaiko grąžinimo Deimantei klausimas vėliau bus sprendžiamas teisme.
Vieniša mama su trimis vaikais?
Dabar jauna mama su antruoju vaiku gyvena neatlygintinai nuomojamame bute Jonavoje ir laukiasi trečiojo. Suprantama, tiek vaikų turėti ji neplanavo, bet taip jau susiklostė. Jos artimi santykiai su vaikų tėčiu yra nutrūkę, tačiau jis ir jo mama, vaikų močiutė, nuolat lankosi jos namuose ir bendrauja su dukrele, ja rūpinasi.
Šeštą mėnesį nėščia devyniolikmetė įsitikinusi, kad galėtų tinkamai rūpintis visais trimis savo vaikais: „Gaunu valstybės skiriamas pašalpas, be to, man finansiškai padeda mano teta, mamos sesuo dvynė, gyvenanti užsienyje. Vaikus auginti nėra lengva, bet jie suteikia ir daug džiaugsmo. Ir savo pirmąją dukrelę labai myliu, nors ir matau ją retai. Manau, kad galėčiau auginti visus tris savo vaikus, ir viskas būtų gerai.“
Vaikas pažadėtas kitiems?
Kadangi globos namuose augusiai merginai savo tiesos ieškoti nelengva, jai padėti ir atstovauti su notaro patvirtintu leidimu neseniai ėmėsi sąjungos „Vardan šeimos“ vadovė Edita Raščiauskaitė-Morkūnienė. Ji pasakojo: „Kai Deimantė socialiniuose tinkluose mane susirado ir paprašė pagalbos, bandant atgauti vaiką, atsakiau, kad man pirmiausia reikia susipažinti su situacija. Dabar, kai tą padariau, esu įsitikinusi, kad dukrelę Deimantei reikia grąžinti. Žinoma, ji yra padariusi klaidų, tačiau ji stengiasi ir nėra netinkama rūpintis savo vaikais. Kad tą darytų sėkmingai, jai reiktų valstybės paramos, o ne sankcijų, kurių sulaukia dabar.“
E.Raščiauskaitė-Morkūnienė papasakojo, kad susipažinusi su Deimante išgirdo iš jos įtarimų, kad laikinoji globėja nusiteikusi jos vaiką auginti kaip savo, ir jis jai galbūt net buvo pažadėtas valstybės institucijų darbuotojų. Pradžioje ji manė, kad įskaudinta mergina tai išsigalvoja, bet dabar ir jai atrodo, kad įtarimai pagrįsti.
„Kai pradėjau viešai skelbti šią istoriją socialiniuose tinkluose, sulaukiau daug atsiliepimų. Išgirdau ir tai, kad laikinoji globėja su vyru negalėjo susilaukti savo vaikų, taigi paėmė globoti šią mergaitę.
Globėjai ilgesniam laikui išvyko iš namų ir vėliau grįžo jau su vaiku, aplinkiniams jį pristatydami kaip savo.
Mergaitė yra sveika ir graži, tikėtina, kad tie žmonės nori ją įsivaikinti. Tačiau man sunku suprasti, kaip jie jaučiasi, žinodami, kad tikra mama verkia ir nori atgauti savo vaiką? Negi nebūtų geriau paimti iš globos įstaigos našlaitį, kuris niekam nereikalingas?“ – svarstė E.Raščiauskaitė-Morkūnienė.
Taip pat Deimantės gynėjai užkliuvo tai, kad mergaitė į savo laikiną globėją kreipiasi žodžiu „mama“. Tačiau globėjų namuose nėra kitų vaikų, nuo kurių mergytė būtų pradėjusi kopijuoti šį žodį, vadinasi, jo jį išmokė patys suaugusieji.
„Bet ar jie turėjo tokią teisę, kai vaikui skirta laikinoji globa? Juk oficialiai deklaruojamas laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į tikrąją šeimą“, – svarstė E.Raščiauskaitė-Morkūnienė.
Bėgti iš globos namų nebuvo reikalo
Vilniuje esančių globos namų „Užuovėja“, iš kurių ir paimta Deimantės dukrytė, direktorė Gytė Bėkštienė sakė, kad konkrečios situacijos komentuoti ji neturi teisės.
Tačiau kalbant bendrai, būna visaip: kai kurios nepilnametės mamos vaikais rūpinasi tinkamai, bet būna ir taip, kad jos jais rūpintis nebenori arba vaikai būna paimami dėl netinkamos priežiūros.
Be to, G.Bėkštienė patikino, kad vaikų motinos, gyvenančios globos įstaigoje, turi teisę bendrauti su vaikų tėčiais. Jie gali susitikti, pažaisti su savo vaikučiais įstaigos kieme arba tam skirtose bendrose patalpose. Suprantama, likti nakvoti jie negali.
Yra galimybė ir mamoms su vaikais išvykti pas savo draugus, tačiau tam pilnamečiai asmenys (tarkim, vaikino tėvai) su globos namais pasirašyti svečiavimosi sutartį. Prieš ją pasirašant, vaiko teisių atstovai apsilanko namuose, kur ruošiasi apsistoti mergina su vaiku, ir patikrina, ar yra tinkamos vaikui apsistoti sąlygos.
Siekta apsaugoti vaiko interesus
Lrytas.lt susisiekė ir su laikinąja globėja, dabar auginančia Deimantės dukrytę, tačiau toji sakė: „Tikrai nieko nekomentuosiu. Sprendimus šioje situacijoje priima institucijos, o ne mes.“
Štai kaip šį atvejį nušvietė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyr.specialistė Vija Kudzienė.
– Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti šią situaciją? Ar vaikas paimtas teisėtai, nė nepranešus apie tai jo mamai?
– Siekiant būsimai motinai padėti sudėtingu periodu ir tinkamai pasirūpinti ja bei gimsiančiu kūdikiu, nėščioji buvo apgyvendinta pagalbą teikiančiame centre. Iki kūdikio gimimo ir jam gimus, labai jauno amžiaus motinai buvo teikiama pagalba, kad ji galėtų pati auginti savo vaiką ir juo rūpintis. Tačiau motinos elgesys nebuvo tinkamas, vaikas buvo paliekamas centre neapibrėžtam laikui dėl neaiškių priežasčių. Tai neatitiko kūdikio interesų, todėl jo priežiūra patikėta laikinajai globėjai.
Vaikui laikinoji globa buvo nustatyta siekiant apsaugoti vaiko interesus pagal tuo metu galiojusią tvarką.
– Ar yra tikimybė, kad dukrytė bus grąžinta mamai, ir jeigu ne – tai kodėl? Merginai dabar yra 19 m. ir ji jau laukiasi trečio vaikelio, bet tai turbūt nėra kliūtis, kad ji pirmą vaiką atgautų ir juo rūpintųsi?
– Vaiko grąžinimo klausimas priklauso nuo atvejo vadybos posėdžio metu priimto bendro sprendimo. Kad būtų aiškiau, paaiškiname procedūrą.
Atvejo vadybininkui ir kitiems atvejo vadybos procese dalyvaujantiems specialistams nustačius, kad vaiko tėvai pradeda keisti savo elgesį ir rūpintis vaiko saugumu, auklėjimu, priežiūra, tačiau išlieka pirmojo grėsmės vaikui lygio rizikos veiksnių, atvejo vadybos posėdžio metu priimamas bendras sprendimas grąžinti vaiką tėvams (tėvui ar motinai), o atvejo vadybininkas organizuoja pagalbos plano koregavimą.
Tačiau atvejo vadybininkui ir kitiems specialistams nustačius, kad vaiko tėvai nesistengia ir nekeičia savo elgesio, vengia atlikti savo pareigas, taip pat auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaiku, Vaiko teisių apsaugos teritorinis skyrius priima sprendimą kreiptis į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų ar esamo vienintelio iš tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Tokiu atveju vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priims sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Taigi sprendimas didžiąja dalimi priklauso nuo biologinių tėvų pastangų įvykdyti iškeltas sąlygas, kad susigrąžintų vaiką.
– Vaikas savo laikinąją globėją vadina „mama“ – ar jai nederėtų vaikui paaiškinti, kad ji yra tik globėja? Juk laikinosios globos tikslas yra vaiko grąžinimas į šeimą.
– Taip, laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. O vienas iš globėjo įsipareigojimų – sudaryti sąlygas vaikui bendrauti ir palaikyti ryšį su biologiniais tėvais. Apie netinkamai vykdomas globėjos pareigas duomenų neturime.
