– Kokios emocijos aplankė pirmą kartą sužinojus, jog tapsite tėčiu?
– Iš karto neįvertini to, kas tavęs laukia. Bet praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiui, stiprėja jausmas, kad laukia didelis viso gyvenimo darbas, didelė atsakomybė. Imi galvoti, kiek pajėgsi vaikui duoti. Tas labiausiai ir kelia nerimą, nes kartais pats savimi nesi užtikrintas, o čia atsakyti už kelias mažas galveles...
– Kaip sužinojote, kad laukiatės kūdikio?
– Testais! Kaip juokaujam – testą išsprendėm, o visi klausimai, reiškia buvo atsakyti teisingai (šypsosi). Finalas, aišku, tik su geriausiom emocijom, su užplūstančiu nežemišku džiaugsmu.
– Ar jautėtės pasiruošęs tėvystei?
– Niekada tam nesi pasiruošęs. Pamąstai, kad norėtum to šeimos pagausėjimo, bet kai nauja gyvybė ateina į gyvenimą, privalai būt pasiruošęs viskam. Laukdamas net hiperbolizuoji tą atėjimą, priperki visokiausių kūdikio daiktų. Pirkau, turbūt, net daugiau nei mano žmona (juokiasi). Antram vaikui nė pusės to nereikėjo, viskas vyko natūraliau. Juk svarbiausia yra meilė ir rūpestis, o tų išlaidų tikrai tiek nereikia, kiek įsivaizdavai.
– Ar galėtumėte perteikti pirmojo susitikimo su kūdikiu nuotaiką, jausmus?
– Buvau labai pasimetęs ir truputį išsigandęs, nes ką tik gimusio vaiko fiziologija yra visiškai kitokia nei dabar, kitokia būna kūdikio galvytės forma. Pirmąkart kūdikį pamatęs išsigandau, pamaniau, kad gal nėra visai sveikas. Tikrai, tokia panika buvo apėmusi. Jau galvojau, ką čia dabar reiks pasakyti žmonai (šypsosi). Bet Erika buvo geriau apsiskaičiusi, žinojo, jog viskas taip ir turi būti. Vyrai kūdikiui ateinant irgi patiria milžinišką krūvį, tiesa, ne fiziologinį, o psichologinį – įtampa, kyla daug klausimų, reikia skirti daug rūpesčio, pagalbos būsimai mamai, pečius užgula didelė atsakomybė. Dėl to ruošiantis verta pasiskaityti apie visa tai. Nors dabar jau galiu pasakyti – vėliau supranti, kad vaikams tiesiog reikia leisti augti, tik padėti jiems pabėgti nuo visų negandų, ligų ir užtikrinti saugumą.
– Su kokiais iššūkiais susidūrėte gimus vaikams?
– Pamokų ir išbandymų su kūdikiu ateina be galo daug. Pirmiausia – nemiga, o nuo miego labai priklauso mano darbo kokybė. Realiai mes tris metus buvom visiškai be miego. Kitiems tėveliams pasakojant, kad išsimiega, galvojom: kas per stebuklingi vaikai! Ligos, ypač pradėjus eiti į darželį. Girdim kartais „super mamytes“ kalbant, kad jos neleidžia savo vaiko į darželį, nes ten jis greit susirgs. O kaip kitaip vaikui įgyti imunitetą? Šiaip tai esame tėvai, kurie leidžia nukristi, viską išbandyti. Nedėjom jokių paminkštinimų baldų kampuose. Juk vienąkart stuktelėjęs kaktą, ten antrąkart nebeeis. Žinoma, vaikai skirtingi, vienas atsargesnis, kitas nelabai atsargus. Aš jau nekalbu apie tai, ką per tuos ketveris metus teko patirti butui. Viskas gyvenime turi kainą: džiaugsmas, karjera, vaikai.
– Ar pasikeitė jūsų pasaulėžiūra gimus vaikams?
– Kai dabar pagalvoju, mano karjeros kilimo, Erikos darbų metu, o ir apskritai, – mes labai daug tuščiai eikvojom laiko. Tai suvokėm tik atsiradus vaikams, – ėmėm visai kitaip jausti laiką, taupyti jį, strategiškai dėlioti. Imi labai daug galvoti į priekį, taip ir pats sau duodamas postūmį. Atsakomybė vaikams verčia keisti prioritetus, užmirštami visi ankstesni pasisėdėjimai, iškylos. Pirmiausia, ko reikia, – tai kad vaikai jaustųsi saugiai.
– Ar yra tokių dalykų, kurių jus moko jūsų vaikai?
– Jie moko nuo pat gimimo. Esi priverstas peržvelgti visus savo ar net savo tėvų minusus, prisiminti, kaip jie tave auklėjo. Pats susidūręs su tėvystės patirtimi, supranti, kad neturi teisės teisti tėvų. Pasijunti kurčias, aklas, nebylys prieš vaikus, visiškai viskas nauja atrodo, nematyta. Vaikštai tarsi ašmenimis ir milimetrais tiek jų jausmuose, tiek naujose patirtyse ir stengiesi nepridaryti klaidų. Dar vaikai išmokė stabilumo. Net, jei kažkas išbalansuoja, išmuša iš vėžių, turi tęsti pradėtą darbą, eiti tiesia linija, būti stabilus. O širdis visada stabili, nes joje – begalinė meilė. Tiesiog visam gyvenimui „įjungi“ budėjimo režimą, nes niekad nežinai, kas gali nutikti. Vaikai tampa tavo laiko valdovais, ir tik jie gali sustabdyti tą laiką.
– Ar galėtumėte padrąsinti tuos, kurie bijo tapti tėčiais, galvoja, kad tam yra dar nepasiruošę?
– Savo aplinkoje sutinku žmonių, kurie labai nori ir jau ne pirmus metus stengiasi to džiaugsmo susilaukti, bet negali. Tai šiais laikais išties rimta problema, nežinia, kokia to priežastis. Ir tuo tarpu, esama žmonių, kurie dėl karjeros, darbų ar ko kito nenori tapti tėvais. Tai išgirdus, man darosi liūdnoka. Nereikia tempti gumos, nes kuo jaunesnis esi, tuo nervai stipresni. Kai mūsų klausdavo, kada bus vaikai, atsakydavau: „kada pasibels Dievulis į duris, tada ir bus.“ Taip ir atsitiko – pasibeldė. Du kartus (šypsosi).
VšĮ „Krizinio nėštumo centras“ įkurtas tam, kad suteiktų pagalbą moterims ir šeimoms, išgyvenančioms neplanuotą nėštumą, persileidimą, nėštumo nutraukimą ar naujagimio netektį. Čia teikiama profesionali psichologinė, taip pat socialinė, materialinė, finansinė – visapusiška pagalba tiek nėštumo metu, tiek pirmuosius dvejus metus pagimdžius. Konsultacijos vyksta visoje Lietuvoje. Darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 17.00 val. galima kreiptis telefonu 860357912 ar rašyti el. paštu pagalba@neplanuotasnestumas.lt.
Paremti centro veiklą galite trumpuoju numeriu 1406 (auka 2 Eur).
