Akcijos ambasadoriai – veiklūs, žinomi tėčiai sutartinai teigia, jog darbai, karjera netapo kliūtimi šeimos planavimui bei jautriai ir nuoširdžiai dalinasi savo pirmosiomis emocijomis, kurios lankė, sužinojus apie ateinančią naują gyvybę, pirmąsias pamokas bei pozityvius pokyčius, tapus tėvais.
Linas Adomaitis, Saulės (6 mėn.) tėtis, pasakojo: „Atsimenu tą rytą: pažiūrėjęs pro langą ir pamatęs, kiek per naktį prisnigta, sušukau: „Pažiūrėk, kaip gražu!“ O žmona iš vonios atsiliepė: „Pas mane, žinok, irgi gražu“ – pozityvus nėštumo testas. Tiesa, iš pradžių net nepatikėjome, nes to stebuklo laukėme aštuonerius metus. Prisimenu puikiai, kaip sužinojęs, jog tapsiu tėčiu, vienu ypu išsivadavau iš vidinio kamavimosi, kaip nutolo visos problemėlės ir liko tik didelis jausmas: dabar ateina kažkas labai labai gero. Tiesa, buvo ir rūpesčio: po kelių dienų turėjome skristi į Čilę, tarėmės su gydytoju, ar galime keliauti. Jis mus nuramino, kad tikrai galime. Tik grįžę po kelių mėnesių trukusios kelionės pasakėme žinią artimiesiems. Vaikelis šeimoje – tai stebuklas. Prisimenu, dar paauglystėje išgirsti žodžiai man iki šiol skamba ausyse: vaikas laimingas tada, kai vaiko tėvas myli vaiko motiną. Svarbiausia yra labai vertinti savo moterį. Kai ji jaučiasi saugi, mylima, tada ir vaikelis labai lengvai ateina į šį pasaulį.“
Apie vaikelio laukimą atvirai dalinosi Tomas Slausgalvis, Vakarės (5 m.) ir Gabrielės (3 m.) tėtis: „Augau kaime, kur pargriuvusiam sakydavo: „Vyrai neverkia.“ Vyrams sunku įsivaizduoti tai, ko nemato, negali paliesti, apčiuopti. Taip ir su vaiku: pirmus virpuliukus pradėjau jausti tada, kai pridėjęs ranką prie besilaukiančios Gintarės pilvo pajutau krustelėjimus. Labai pasitikėjau žmona: ji daug skaitė. domėjosi, bendravo su vaikus auginančiomis mamomis. Galvojau, kad man belieka nieko nesugadinti. Turiu tokį posakį: vyrui reikia gyvenime priimti vieną gerą sprendimą – išsirinkti tinkamą žmoną. Tada ir visa kita bus gerai (šypsosi)“.
Simonas Urbonas, Anabelės (5 m.), Viesulo (4 m.) ir Džiugės Auroros (1 m. 5 mėn.) tėtis apie emocijas lankančias, paėmus naujagimį ant rankų: „Jausmas labai panašus į aplankantį išsipildžius svajonei, kurios siekei, laukei.“ Taip pat priduria: „Visus kartus pirkau nėštumo testus ir niekada neleidau žmonai levai to sužinoti vienai. Tas laukimas žiūrint, kiek brūkšnelių išryškės, yra labai jaudinantis... Kai po devynių mėnesių paimi ant rankų savo kūdikį, tarsi perkeli save į kitą vyriškumo lygmenį. Pamenu, tą akimirką labai labai didžiavausi savo žmona. Dabar žinau, kad po kiekvieno gimdymo aš ją įsimyliu vis stipriau. Tėvystė – ne atostogos išvertus bambą. Tačiau mes tokį etapą pasirenkame ne tam, kad atsisakytume visų malonumų ir save nubaustume, – mes tampame tėvais, nes priaugame prie to kilnaus tikslo. Teisybė, kad laimės nenusipirksi – ji gimsta.“
Deividas Česnauskis, Deivido (10 m.), Rojaus (7 m.) ir Emos (1 m. 9 mėn.) tėtis, apie pirmuosius tėvystės iššūkius: „Pamenu, kaip atskubėjau ligoninę pasaulį išvydus mūsų pirmagimiui Deividukui. Žmona buvo apimta didelio streso – kūdikį reikėjo pirmą kartą pervystyti ir perrengti. Vaida jau puolė spausti raudoną pagalbos mygtuką, bet aš ją sustabdžiau: tai – mūsų vaikas, ne lėlė, mes viską galime padaryti patys. Ramiai paėmiau sūnų pirmą kartą ant rankų ir pervystėme kartu. Vaida labai stebėjosi mano drąsa.“
Žinomas televizijos ir radijo laidų vedėjas Rolandas Mackevičius, Motiejaus (5 m.) ir Meilės (1 m. 2 mėn.) tėtis, atskleidė, kaip pavykdavo derinti tėčio pareigas su darbais: „Prireikus imdavau sūnų su savimi: į susitikimus, į darbą radijuje. Būdavo, sveikinuosi su klausytojais radijo eteryje ir supu Motiejų. Jei jaučiu, kad tuoj pradės verkti, paleidžiu muziką ir vėl imu ant rankų. Kai būdamas maždaug dvejų su puse metų sūnus pradėjo kalbėti, leisdavau jam net eteryje pasakyti „labas“ ar „ate“.“
Vaikų gimimas pakoregavo ir kompozitoriaus Vytauto Bikaus, Vytauto (2 m.) ir Žemynos (1 m.) tėčio, darbotvarkę: „Pirmiausia pasikeitė mano darbo ir poilsio sąvokos: kaip menininkas buvau įpratęs studijoje dirbti kartais po 12-14 valandų, namo grįždavau naktį, keldavausi vidurdienį. Vaikai šį kūrybininko „režimą“ greitai sutvarkė. Dabar grįžtu ne vėliau nei 17 valandą vakaro. lr ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad noriu kuo daugiau laiko praleisti su šeima. Noriu būti šalia, kai vaikams ko nors reikės, noriu matyti visus jų pirmus kartus.“ V. Bikus taip pat priduria: „Tėvystei nepasiruoši ir nėra stebuklingos knygos, kurią perskaičius viskas tampa aišku. Vaikas – ne fizikos dėsnis ir ne matematikos formulė. Tiesiog verta turėti omeny, kad neišsprendžiamų problemų nėra, kaip nėra naštos, kurios žmogus negalėtų pakelti. Ir nereikia bijoti: vaikui reikia tik meilės, visa kita – detalės. Apskritai pastebėjau, kad atsiradus vaikams labai pasikeitė požiūris į tai, kas svarbu, o kas – ne.“
Agnių Marcinkevicių, Lėjos (2 m.) tėtį, vaiko gimimas nukreipė ir nauju profesiniu, ugniagesio, gelbėtojo keliu. „Vaikas parodo kelią, duoda gyvenimo tikslą. Tapau ugniagesiu, kad parodyčiau gražų pavyzdį savo šeimai, dukrai, artimiems draugams. Noriu būti įkvėpėju, motyvuoti. Noriu, kad dukra manimi didžiuotųsi“, pasakojo Agnius.
Merūnas Vitulskis, Ajaus (4 m.) ir Herkaus (3 m.) tėtis: „Gimus vaikams visam gyvenimui „įjungi“ budėjimo režimą – niekad nežinai, kas gali nutikti, bandai auklėti, mokyti... Tik vėliau supranti, kad vaikų nereikia auginti – reikia leisti jiems augti ir, kiek sugebi, apsaugoti juos nuo negandų, ligų, užtikrinti saugumą“.
Gian Luca Demarco, Magdos (6 m.), Beno (5 m.) ir Martinos (8 mėn.) tėtis, atvirai sako: „Aš ir dabar nemanau, kad esu pakankamai pasiruošęs, nemanau, kad pakankamai žinau, nemanau, kad esu tobulas tėvas. Bet aš nuolat mokausi, labai daug skaitau. Jei lauksite momento, kada būsite pasiruošę, toks gali niekada neateiti. Labiau pasikliaukite gyvenimo ir Dievo sprendimu. Jei vaikelis ateis, priimkite ir pamatysite – tikrai sugebate daugiau, nei patys įsivaizduojate.“
VšĮ „Krizinio nėštumo centras“ įkurtas tam, kad suteiktų pagalbą moterims ir šeimoms, išgyvenančioms neplanuotą nėštumą, persileidimą, nėštumo nutraukimą ar naujagimio netektį. Čia teikiama profesionali psichologinė, taip pat socialinė, materialinė, finansinė – visapusiška pagalba tiek nėštumo metu, tiek pirmuosius dvejus metus pagimdžius. Konsultacijos vyksta visoje Lietuvoje. Darbo dienomis nuo 9.00 val. iki 17.00 val. galima kreiptis telefonu 860357912 ar rašyti el. paštu pagalba@neplanuotasnestumas.lt.
