Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė kalbėjosi su buvusia probacijos pareigūne Inga Molevaite, Seimo nare Dovile Šakaliene bei Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Vita Šulskyte.
– Ponia Šulskyte, vaiko teisių apsaugos specialistai jau bendravo su mama. Kokių veiksmų ketinama imtis? Kaip ji bendrauja, ar ji supranta situaciją?
– (V.Šulskytė) Motina yra bendradarbiaujanti su vaiko teisių apsaugos specialistais, jie ne sykį kalbėjosi su ja. Vertinama vaiko situacija, kiek pati mama gali dabar rūpintis ir priimti sprendimus dėl vaikelio.
Šiuo atveju priimtas sprendimas, įvertinus visą situaciją, kad tarnyba tampa vaiko atstovu pagal įstatymą ir tarnyba inicijuoja moteriai paslaugų teikimą tiek, kiek ji dabar jas galėtų priimti.
– Kodėl ji sako, kad nežino, kad laukėsi? Ar taip ir yra?
– (V.Šulskytė) Šito negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Informacijos apie besilaukiančią moterį pačios tarnybos nežinojo. Ji nei dėl paslaugų, nei dėl vaiko teisių apsaugos papildomų galimų veiksmų nei pati kreipėsi, nei iš kitų asmenų turėjom informacijos, kad dar iki vaikelio gimimo reikėtų imtis sprendimų, veiksmų ir pasitikrinti situaciją.
– Ką galite pasakyti apie jos socialinius įgūdžius?
– (V.Šulskytė) Tai yra ne pirmas jos vaikelis. Pirmojo ji, deja, neaugina. Apie kitus socialinius įgūdžius turbūt irgi spręstina, kad pirmojo vaikelio neaugina, o su antruoju yra tokia situacija.
– Ar čia nėra grėsmė, apie kurią kalbam, kai yra stebimos šeimos? Vaiko teisių apsaugos specialistai žinojo situaciją, kad ji pirmo vaikelio neaugina. Tai jau kažkoks grėsmės lygis atsiranda, bent jau įstatymiškai. Ar nebuvo galima didesnio dėmesio atkreipti į mamą?
– (V.Šulskytė) Vaiko teisių apsaugos skyrius ir specialistai nėra sekliai, kurie prižiūrėtų mamas, kurioms yra neterminuotai apribota tėvų valdžia ir kurios nesiima jokių veiksmų spręsti klausimo dėl tėvų valdžios susigrąžinimo ir vaikų auginimo.
Šiuo atveju grėsmės nėra, nes pagal dabartinius įstatyminius surėdymus grėsmė negimusio vaiko atžvilgiu nėra vertinama. Plius tarnybos negali sekti tokios motinos ar dar ne motinos, kiek ji gali kelti grėsmės dar negimusiam kūdikiui.
– Negimęs kūdikis teisių neturi?
– (D.Šakalienė) Turi. Ir įstatyme, ir vaiko teisių konvencijoje yra įrašyta prievolė saugoti ir negimusį kūdikį per motiną. Deja, negalime atskirti motinos nuo kūdikio tokioje situacijoje, nepaisant to, kad yra jos daroma žalai vaisiui, negimusiam kūdikiui.
Jeigu tai būtų jau gimęs kūdikis, galbūt galėtų būti prilyginama konvencijos straipsniui dėl kankinimo ir nežmoniško elgesio, nes jis iš esmės yra girdomas alkoholiu, kas daro didžiulę žalą kūdikiui. Bet negali jos uždaryti į areštinę ir vaisiaus išimti. Ji yra susieta su juo. Tai reiškia, reikalingas darbas su ja ir paslaugų teikimas. Ir kuo anksčiau identifikuoti situaciją.
– Jūsų manymu, šioje vietoje buvo identifikuota situacija?
– (D.Šakalienė) Akivaizdžiai nebuvo. Tik noriu atkreipti dėmesį į vieną svarbią aplinkybę. Juk ta moteris gyveno ne negyvenamoje saloje. Aplinkui buvo pilna žmonių, kurie matė, kad nėščia moteris, jau vizualiai matomas nėštumas, vartoja alkoholį. Niekas nesugebėjo rasti savyje nors kiek pilietiškumo ir paskambinti vaiko teisių apsaugos tarnybai ir pasakyti, kad yra situacija, kai kyla grėsmė negimusiam kūdikiui.
Pavyzdžiui, vaiko teisių konvencijoje, kuri Lietuvoje ratifikuota ir gali būti tiesiogiai taikoma kaip bet kuris įstatymas, parašyta: „vaikui, atsižvelgiant į jo fizinį ir psichinį nebrandumą, reikia ypatingos apsaugos ir priežiūros, taip pat atitinkamos teisinės apsaugos, tiek iki gimimo, tiek ir po jo“.
Mūsų dabar galiojančiame vaiko teisių įstatyme, kuris susilaukė daugybės kritikos, bet akivaizdu, kad yra atvejų, kai tikrai reikia pasirūpinti vaikais, yra vaiko sveiko vystymosi užtikrinimo principas: „kiekvienam vaikui, tiek iki gimimo, tiek jam gimus, turi būti garantuota galimybė sveikai ir normaliai vystytis“.
Tai jeigu yra vaikas dėl motinos girtavimo patyręs alkoholinį vaisiaus sindromą – yra akivaizdžiai sutrikdoma galimybė sveikai ir normaliai vystytis. Motinai vartojant alkoholį, gali išsivystyti alkoholinis vaisiaus sindromas, kuris yra neurologiniai ir fiziniai pokyčiai, atsirandantys vaisiaus motinai vartojant alkoholį nėštumo metu, dėl to, kad alkoholis lengvai pereina placentos barjerą.
Mes turime suvokti, kad jeigu suaugusio žmogaus kepenys įvykdo detoksikacinę funkciją ir metabolizuoja alkoholį, tai vaisiaus kepenys to nesugeba padaryti, todėl jis patiria įvairiausius pažeidimus.
– Ar šiuo atveju yra kokia nors atsakomybė mamai, kuri tikslingai žalojo savo dar negimusį kūdikį?
– (D.Šakalienė) Dabar leiskit man užduoti kitą klausimą. Ar mes iš esmės sistemiškai žiūrime į tokią situaciją, kad yra moterų, kurios negauna pagalbos tuo metu, kai jos galėtų ir turėtų gauti, nes niekas nepraneša tarnyboms, kai jos galėtų įsikišti ir pradėti teikti motinai paslaugas.
Antras dalykas, šiandien dienai vis dar neturime realaus prieinamumo kontracepcijos moterims, kurios gyvena skurdžiomis sąlygomis, stokoja socialinių įgūdžių. Kaip šiuo atveju, moteris sako, kad ir nenorėjo to kūdikio. Jeigu ji galėjo jo išvengti, mes nebūtume turėję nepageidaujamo, nereikalingo kūdikio.
– Ponia Molevaite, kiek yra dažnos tokios situacijos? Jūs esate minėjusi, grubiai pasakysiu, kad kai kuriose šeimose vaikas yra verslas, o neįgalus vaikas yra dar didesnis verslas.
– (I.Molevaitė) Taip. Aš suprantu, ką Dovilė nori pasakyti – ačiū Dievui, kad yra kažkokios galimybės apsaugoti vaisių, bet jos yra humaniškos. Jeigu tos humaniškos pagalbos mama nesupranta, tai ji taip ir bėgios laukais, miškais, slėpsis, nesislėps.
Pasakysiu pavyzdį. Mes turėjome vieną mamą vienoje seniūnijoje, kuri pagimdė 5 vaikus, juos išmetė, jie buvo apgyvendinti globos įstaigoje, jai tų vaikų nereikėjo. Ir 6 nėštumas, ji laukiasi dvynukų. Ji geria ištisai, kviečiama policija, nuolat nustatomas sunkus girtumas virš 3 promilių. Tada aš kreipiuosi į seniūną ir sakau: tai ką galėtume padaryti tokiu atveju, vis tiek turėtume kažkokį sprendimą rasti.
Man sako, kad vienintelė alternatyva yra išvežti tą mamą į krizių centrą. Išvežė į krizių centrą, ji po dviejų dienų pabėgo. Reiškia, iš esmės mes griežto teisinio aparato, kuris liečia tokias mamas, neturime. Kitas dalykas, reikia suvokti, kad alkoholizmas yra liga. Jeigu mama nesutinka geranoriškai, aš pažiūrėsiu gana griežtai į tai, kadangi tai yra vaiko likimas. Ta mama sprendžia vaiko likimą, pati to nesuvokdama.
Aš tikrai pasisakau už priverstinį gydymą tokioms mamoms. Mes gi galime jas uždaryti į psichikos sveikatos centrus, kur bus suteikta visa pagalba, medikų priežiūra, psichologinė pagalba.
– Šiuo atveju mama sutinka gydytis nuo priklausomybės?
– (V.Šulskytė) Bent jau kiek turime informacijos, ji mielai bendradarbiauja su gydytojais. Per mažai dar laiko, kad išreikšta valia dėl sutikimo gydytis realizuotųsi.
– Grįžkime prie finansinės šio reikalo pusės – pašalpos.
– (I.Molevaitė) Mes paėmėme vieną šeimą, kur viena mama augina 3 vaikučius. Socialinė pašalpa visiems 4 šeimos nariams yra virš 100 eurų, tada dar yra vaiko pinigai, nemokami maisto daviniai. Mes paskaičiavome, yra 800-900 eurų.
Kiek aš žinau, imant tą pavyzdį, mama vėl pradėjo išgėrinėti ir buvo apgyvendinta krizių centre. Specialistai taip ir sako: ji kaip ir sanatorijoje yra apgyvendinta, nors visi suvokia, kad jai reikia tam tikros pagalbos, bet visas pašalpas ji gauna sėkmingai toliau. Man tada kyla klausimas ir ne tik man: tai kam dirbti, jeigu gali nedirbti, gyventi iš pašalpų.
Daug kas taip sako, kad vaikas šiandien yra verslas. Ir pakankamai pelningas verslas. Kitas dalykas, jeigu ta mama sugalvojo neauginti. Jai alkoholis pasidaro geresnis draugas, nors tai yra liga, bet vaikas yra išvežamas į globos įstaigą. Dabar, ačiū Dievui, jau yra atsiradusios šeimynos. Kalbant apie valstybines išlaidas, kiek kainuoja valstybei išlaikyti tokius vaikučius, kurie atsiranda per mamas, kurios visiškai neturi atsakomybės ir turi priklausomybės ligas.
– Man susidaro įspūdis, kad valstybė moka už tą alkoholį, kurį perka mamos ir po to pagimdo tokius vaikus. Tokioms šeimoms duodam žuvį, o ne meškerę.
– (D.Šakalienė) Esmė yra tokia, kad kai nutinka tokie rezonansiniai atvejai, norim reaguoti, situacijas suprimityvinti ir imtis kažkokių labai drastiškų priemonių. Bet jeigu norime ilgalaikio rezultato, tai mums reikia ilgalaikio, nuoseklaus darbo su tokiomis šeimomis.
2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo vaiko teisių įstatymas, kuris pagaliau numato ankstyvą pagalbos teikimą – kuo anksčiau identifikuoti požymius, kad kyla kažkokios problemos. Sudaryta galimybė – atvejo vadyba, teikti kompleksinę pagalbą šeimai, diagnozuoti labai tiksliai, kokia yra problema ir ką su tuo reikėtų daryti. Ko prieš tai nebuvo. Mes po 3 mėnesių pradėjome draskyti įstatymą, rėkti, kad čia yra liečiamos geros šeimos.
– Negrįžkime prie tų dalykų, yra labai konkreti situacija. Tas vaikas tokioje šeimoje irgi tampa valstybės reikalu. Mergaitė, kuri turi vaisiaus alkoholio sindromą, neaišku, kaip vystysis, ar ji kam rūpės apskritai, ar ji bus įvaikinta.
– (V.Šulskytė) Pirmiausia turėtume spręsti dėl pagalbos ir paslaugų ir šiai moteriai. Pabandyti tą variantą – jai suteikti gebėjimų, įgūdžių auginti vaikelį tiek, kiek ji supranta, su intensyvia priežiūra.
– Bet jeigu ji jau pirmo vaikelio neaugino.
– (D.Šakalienė) Todėl, kad ji negavo pagalbos. Sakote, kad nenorite grįžti prie to klausimo, bet čia ir yra visa esmė. Tokių klausimų sprendimas nėra greitas, pirštais spragtelėjus. Ir tai nėra kažkokios stebuklingos piliulės išgėrimas.
Tai yra požiūrio pakeitimas, kad tu turi pamatyti žmogų kaip įmanoma anksčiau ir pradėti teikti jam pagalbą, kad kaip įmanoma daugiau šeimų savarankiškai galėtų auginti savo vaikus. Tai, ką sako Inga, kodėl valstybė turi investuoti krūvą pinigų į tokio vaikelio auginimą globos namuose, kur jis net negaus šeimos šilumos, jeigu galėtume patys nebūti abejingi. Juk galėjo 100 žmonių paskambinti, matydami nėščią geriančią moterį, vaiko teisių tarnybai.
– Bet ir vaiko teisės turėjo matyti šitą situaciją.
– (D.Šakalienė) Kaip jos galėjo pamatyti?
– Jeigu mama jau buvo rizikos grupėje.
– (D.Šakalienė) Bet iš jos vaikas buvo paimtas.
– (I.Molevaitė) Mes turėjome pavyzdį, kur visi matėm, bet neturėjom ko padaryti su ta mama. Mes atvažiavome, su ja kalbėjom, seniūnas kalbėjo. Ji sako: taip, tvarkoj, aš noriu psichologinės pagalbos ir panašiai. Bet ji vis tiek ištisai gerdavo, ir ką tada daryti su ja? Mes išvežėme į krizių centrą, ji pabėgo iš jo.
– (D.Šakalienė) Leiskit užduoti kitą klausimą. Mes šioje vietoje dar labiau sugriežtintume įstatymus ir tada turėtume protestus. Tai kiek taurių vyno mama gali išgerti, kad jos nepasodintų į areštinę? Kiek tada turėtume tokių situacijų, kai sakytų: o kaip jūs nustatėte, kad man yra priklausomybė, gal aš tik išgėriau vieną taurę vyno?
Tyrimai turi gana skirtingus rezultatus. Vieni sako, kad nuolatinis alkoholio vartojimas kenkia vaisiui, kiti sako, kad ir vienkartinis vartojimas gali pakenkti vaisiui. Ir štai žmogus pasiremtų kitais tyrimais. Ką mes norim padaryti – pasodinti tą moterį į areštinę, dar labiau sugriežtinti įstatymus, kad vėl būtų užsipulta vaiko teisių apsaugos tarnyba?
Šioje vietoje ką sako vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja ir kam aš pritariu: iš tiesų tai yra atsakomybė, kuri yra kartu ir tarp visuomenės, ir tarp vaiko teisių apsaugos tarnybos. Iš motinos pirmasis vaikas buvo paimtas pagal seną sistemą, kai kiekviena savivaldybė tvarkėsi kaip sugebėjo, kai kurios iš viso nesitvarkė. Ir ji neturėjo vaikų – ką turėjo prižiūrėti vaiko teisių tarnyba? Kaip jie turėjo sužinoti, kad ji yra nėščia be kaimynų, draugų, giminaičių?
– Ponia Molevaite, ar jūs tikite, kad tokia mama gali užauginti tą vaiką?
– (I.Molevaitė) Visų pirma, aš labai praktiškai į tai žiūriu ir tiesiog matau tas mamas. Man teko kiekvieną dieną bendrauti. Jeigu man nebūtų tekę bendrauti, turbūt mano požiūris būtų kitas. Bet aš esu už tai, kad tas mamas reikia detoksikuoti.
Aš labai greitai identifikuočiau mamą, kuri turi problemų su alkoholiu, nes ji gali nepripažinti ir iki kada 10 metų bus tam vaikui. Bet jeigu buvo mamai jau nustatyta 2-3 kartus sunkus girtumo laipsnis ir iš esmės jau ją reiktų praktiškai detoksikuoti, tai čia paskaitos ar, jei turite resursų, ir psichologų tarnyba galėtų ištisai važiuoti pas tokias šeimas, ar jas galėtume atvežti pas mus. Jei imtume Jurbarko miestą, mes turime lygiai du psichologus.
Čia yra dar viena tragedija. Mes turėtume kalbėti ir apie tai, kad tikrai turėtume turėti apie 10 psichologų mažiausiai, kurie galėtų iš esmės artimai prisiliesti prie tos šeimos, bet mes to neturime.
– (V.Šulskytė) Po vaiko teisių apsaugos pagrindų įsigaliojimo liepos 1 d., yra įsteigtos mobiliosios komandos, kurios yra tarnybos struktūrinis dalinys ir kurios teikia paslaugas psichologo, kuris motyvuoja priimti pagalbą, priklausomybių ligų specialisto.
– (D.Šakalienė) Atsižvelgiant į realią situaciją, kad priklausomybės ligos – viena iš dažniausių priežasčių.
– (V.Šulskytė) Ir tai yra vienintelė paslauga, kuri yra likusi tarnybai. Tai nėra paskaita, tai nuolatinis kasdienis darbas su šeima, motyvuoti priimti pagalbą ir toliau suteikti rekomendacijas savivaldybei, kaip toliau dirbti su ta šeima.
– (I.Molevaitė) Bet jūs sutikite su manimi, kad ji vis tiek gali sėkmingai gerti iki tol, kol pagimdys tą vaikelį.
– (V.Šulskytė) Sutinku, kad tokie atvejai yra galimi, bet lygiai taip pat mes turbūt sutinkam, kad neišbandę paslaugų ir pagalbos priemonių, mes negalim jos nuteisti kaip negalinčios prižiūrėti ir auginti vaikus.
– Šiuo atveju buvo pažeistos vaiko teisės ar ne?
– (V.Šulskytė) Šiuo atveju, kaip ir Seimo narė minėjo, vaiko teisė į sveikatą apima ir tą laikotarpį per paslaugas mamai. Valstybė, savivaldybė turi užtikrinti paslaugas moteriai, besilaukiančiai priimti pagalbą, jeigu jos reikia. Ir per tai įgyvendinti vaiko teisę į sveikatą.
– Ar šios mergaitės teisės buvo pažeistos?
– (V.Šulskytė) Instrumentai taip sudėlioti, kad mes vertinam, kiek mama geba rūpintis vaiku jam gimus. Pagal tą, ką citavo Seimo narė iš įstatymo – taip, iš dalies vaiko teisės galimai buvo pažeistos.
– (I.Molevaitė) Aš pasakyčiau daug griežčiau. Medikai aiškiai pasakė, koks šito vaiko likimas, jis bus suaugęs žmogus, 25 metų, bet jis galvos ir protaus kaip 6 metų vaikelis. Tai apie ką mes šnekam?
– (V.Šulskytė) Dabar tarnyba kaip atstovas to vaikelio nuo tada, kai įsivertinom situaciją, kiek mama gali rūpintis juo, svarsto klausimą dėl kreipimosi į prokuratūrą dėl galimos nusikalstamos veikos vaikelio atžvilgiu iš mamos pusės.
– (D.Šakalienė) Kai vaiko teisių tarnyba sužinojo apie tai, kas vyksta, jie imasi visų įmanomų priemonių, kurios dabar jiems yra prieinamos. Mes turime reaguoti. Mes matome moterį su pilvu sėdinčią, geriančią degtinę, „pilstuką“ ar dar kažką, mes turime reaguoti, nes tik tai ir gali padėti.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
