Abu dar nekalba. Kaip paaiškinti tokią situaciją tokio amžiaus vaikams?“ – klausia lrytas.lt skaitytoja Regina.
Atsako Asmens sveikatos klinikos medicinos psichologė Rugilė Kazlauskienė.
Regina, džiaugiuosi girdėdama, kad stengiatės ugdyti vaiko socialinius bei emocinius įgūdžius nuo mažumės. Visų pirma pagalvokime, ką šioje situacijoje norėtume paaiškinti abiems mažyliams.
Berniukui norėtume paaiškinti, kad nedera pažeidinėti kito žmogaus ribų ir atiminėti iš jo daiktų. Jeigu vienas vaikas paėmė kažką į rankas ir nori tą daiktą patyrinėti, jis turi teisę tai daryti saugiai, netrukdomas kito vaiko, kuris irgi įsigeidė to paties. Jūsų duktė jau turi šią sampratą dėl to ir „gynė“ savo nuosavybę. Nežinau, ar tokią sampratą turėjo draugės sūnus, nes nuosavybės jausmas vaiko raidoje atsiranda apie 9 mėnesį. Draugės sūnus gavo nemalonią pamoką: ėmiau žaislą iš kito vaiko rankų – patyriau skausmą. Šioje vietoje jam jau nebereikia nieko aiškinti, tereikia paguosti, apkabinti ir atjausti kelias minutes, o paskui vėl paskatinti tyrinėti žaisliukus.
Jūsų mergaitei norėtume paaiškinti, kad jeigu kas nors pažeidinėja tavo teises, reikia gintis ne fiziniu smurtu. Juk galima pasakyti mamai, nueiti pas ją. Deja jūsų mergaitė, kuriai neseniai suėjo metai, dar to nesupranta. Pagal raidą natūralu, kad supykusi ji naudoja fizinę agresiją. Paprastai fizinė agresija nyksta gerėjant kalbos įgūdžiams – vaikas išmoksta žodžiais išreikšti pyktį ir nepasitenkinimą. Ką galėjote padaryti toje konflikto su kitu vaiku situacijoje? Švelniai pašaukti dukrą, sakyti „ei, aš čia, ateik jeigu nori“. Tai jai duotų patyrimą, kad geras mane saugantis suaugusysis yra čia, šalia, jis gali mane apginti. Kai mergaitė prieitų, reikėtų ją apkabinti. Toks jūsų elgesys didina tikimybę, kad kai kitąsyk kitas vaikas kels jūsų dukrai frustraciją, ji bus linkusi kreiptis į jus pagalbos, o ne trenkti.
Kalbant apie tokio amžiaus vaikų žaidimą norisi pridurti, kad jis gerokai skiriasi nuo brandesnių vaikų žaidimo. Mažyliai mėgsta būti kitų mažylių draugijoje, tačiau dažnu atveju kiekvienas žaidžia savo žaidimą ir tyrinėja pasaulį savarankiškai. Jie pamažu mokosi, kas yra santykis ir bendravimas. Antraisiais gyvenimo metais atsiranda tam tikros tarpusavio bendravimo užuomazgos. Viena iš jų – dalinimasis. Antraisiais gyvenimo metais vaikams tampa malonu duoti kažką kitam. Prisidėkite prie to, pvz. duokite vaikai dėžutę su kaladėlėmis ir padrąsinkite nešti po kaladėlę mamai, tėčiui, draugui. Tačiau nesistebėkite, kad šios dalinimosi pamokos užtruks. Pavyzdžiui, dažnai vaikas neša žaislą kitam, tačiau neatiduoda jo, o apsisukęs vėl nusineša sau. Priimkite tai su šypsena – tai normali vaiko raidos dalis.
Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta skaitytojų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų.
***
Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai.
Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę. Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Asmens sveikatos klinikos specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).
Specialistų atsakymai ir patarimai pasirodys rubrikoje „Vaikai“.
