Mama dar labiau sutriko, kai plaukus virtuvinėmis žirklėmis nusirėžusi mažylė pasakė jai keistą perspėjimą: „Geriau miegoti vieną akį pramerkus“.
Keistą veikėją, vardu Momo, mergaitė pamatė per „Youtube“ žiūrėdama nekaltą filmuką „Kiaulytė Pepa“.
„Mano nuostabiai mažai mergaitei išplovė smegenis šitas bjaurus žaidimas. Ačiū Dievui, ji tik nusikirpo plaukus – galėjo būti kur kas blogiau“, – teigė mama, norėdama įspėti kitus tėvus.
Žinomas nuo pernai vasaros
Vadinamasis „Momo iššūkis“ Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Europos šalyse fiksuojamas nuo 2018 metų liepos, kai kur – nuo rugpjūčio. Specialistai šio socialinių tinklų reiškinio nevadina nei žaidimu, nei iššūkiu, o specifine kibernetinių patyčių (persekiojimo ir žeminimo internete) forma.
Asmenims, feisbuke ar telefonu per „Whatsapp“ programėlę susisiekusiems su vartotoju, pasivadinusiu „Momo“, pateikiama serija pavojingų, absurdiškų užduočių, susijusių su savęs žalojimu, panašiai, kaip buvo 2016 m. iš Rusijos išplitusio „Mėlynojo banginio“ atveju.
Iš „žaidėjų“ reikalaujama pateikti įrodymus apie atliktas užduotis, filmuoti jų vykdymą, atsisakiusiems vykdyti užduotį – grasinama. Žinutės paprastai palydimos kraupiais, gąsdinančiais vaizdais.
Kraupokai atrodo ir pats „Momo“ skiriamasis ženklas – groteskiškas moters atvaizdas išsprogusiomis juodai apvestomis akimis ir paukščio kojomis.
Pats atvaizdas, kuris dabar siejamas su „Momo“, yra skulptūra „Motina paukštė“, sukurta 2016 m. Japonijos specialiųjų efektų kompanijos „Link Factory“ ir eksponuota Tokijo fetišų muziejuje.
Tik praėjus dvejiems metams atvaizdas buvo pradėtas naudoti feisbuko ir „Reddit“ vartotojų, kaip teigiama, pradėjusių nusikalstamą „iššūkį“. „Link Factory“ neigia bet kokias sąsajas su „Momo“.
Rytas prasidėjo įprastai
S.Barr teigia dėl šio įvykio patyrusi lengvą traumą. Jai teko vežti mergaitę pas kirpėją sutvarkyti tai, kas liko iš jos plaukų.
„Diena prasidėjo įprastai, kaip bet kuris kitas rytas, mes abi lakstėme po namus ir ruošėmės į mokyklą. Vonioje valiausi dantis, o mano duktė Jemma buvo savo miegamajame. Ji buvo labai tyliai, todėl aš nuėjau patikrinti“, – pasakojo moteris.
Ji iki šios neatsigauna nuo šoko dėl vaizdo, kurį pamatė. „Jemma stovėjo kambario viduryje, šalia buvo virtuvinės žirklės. Visur aplink mėtėsi plaukai.
Jos gražūs šviesūs plaukai buvo nukirpti prie pat galvos odos, iš abiejų galvos pusių. Man pasipylė ašaros, susuko skrandį“, – pasakojo S.Barr.
Pradžioje ji manė, kad kažkas įslinko į jos namus, tad patikrino namų stebėjimo kamerą. Tačiau kamera patvirtino, kad ji ir Jemma namuose buvo vienos.
„Supratau, kad Jemma tai pasidarė sau pati. Kito paaiškinimo nebuvo. Negalėjau ant jos pykti. Ji yra miela mergaitė, kuri dažniausiai būna labai rami. Niekada anksčiau ji nėra padariusi nieko panašaus“, – sakė mama.
Ji atsisėdo šalia dukters ir paklausė, kodėl ši nusikirpo plaukus. „Man atvipo žandikaulis, kai Jemma pasakė: „Momo mane privertė tai padaryti“. Ji sakė, kad Momo nori, kad visi būtų pliki, kad ji galėtų džiaugtis turėdama ilgus plaukus. Ir Momo grasino ją sužaloti, jeigu ji nenusikirps plaukų“, – prisiminė S.Barr.
Mama nuolat kontroliuoja, kaip jos duktė naudojasi elektroniniais įrenginiais. Peržiūrėjusi naršymo istoriją ji nerado jokių įtartinų puslapių. Jos vaikas žiūrėjo tokius nekaltus filmukus, kaip „Kiaulytė Pepa“.
Nors mergaitės plaukus pavyko sutvarkyti, pritaikant šaunų berniukišką kirpimą, mama teigia pastebėjusi, kad Momo išplovė jos vaikui smegenis.
„Kai pagalvoju, Jemma keistai elgėsi jau keletą dienų. Manau, tai dėl Momo. Dabar ji sako tokius dalykus, kaip „Momo man pasakys, ką toliau daryti“. Aną vakarą ji man nusišypsojo ir pasakė: „Geriau laikyti vieną akį atmerktą, kai miegi“.
Kad vaikas būtų saugus internete
Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro, „Vaikų linijos“, VPSC Savižudybių prevencijos biuro specialistai, dar reaguodami į 2016 m. išplitusį „Mėlynojo banginio“ „žaidimą“, pateikė rekomendacijas tėvams, kurios puikiai tinka ir kitais galimai savęs žalojimą skatinančių kibernetinių patyčių atvejais.
Specialistai, dirbantys psichologinių krizių ir savižudybių prevencijos srityje, rekomenduoja:
* atkreipti dėmesį ir domėtis, su kuo vaikas bendrauja internete ir socialiniuose tinkluose, stebėti vaiko socialinių tinklų paskyras ir grupes, kuriose jis yra užsiregistravęs;
* atkreipti dėmesį ir domėtis, kokią medžiagą vaikas viešina internete;
* pagal galimybes, nustatyti „tėvų kontrolės“ funkcijas visuose vaiko naudojamuose įrenginiuose;
* stebėti vaiko psichologinę būseną;
* stebėti ar odos paviršiuje nėra įvairių formų pjautinių pažeidimų;
* atkreipti dėmesį, kad laiku (ar net anksčiau nei įprastai) nuėjęs miegoti, vaikas ryte sunkiai keliasi, atrodo nepailsėjęs;
* atkreipti dėmesį į vaiko piešinius ir išsaugotas nuotraukas;
* kilus įtarimui, kad vaikas save žaloja, kreipkitės pagalbos į mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar psichikos sveikatos centruose dirbančius specialistus – psichologą, psichiatrą.
Naudinga informacija apie saugų vaikų buvimą internete:
Programėlė tėvams „Google Family Link“
