Jei tam bandoma užkirsti kelią ir ji nubaudžiama, dar labiau įsiunta ir tada gali tapti dar agresyvesnė. Jaučiasi įžeista, kad tokiu atveju ji netenka mobiliojo ryšio telefono ar kompiuterio, mano, kad visi kiti elgiasi blogai ir neteisingai, bet ji visada yra teisi, kaltina, kad nebuvo daroma taip, kaip jai norėjosi ar kaip ji reikalavo. Labai išranki maisto, apsirengimo požiūriu, labai užsispyrusi, perkalbėti yra praktiškai neįmanoma. Labai blogai toleruoja pokyčius.
Labiausiai tikėtina, kad ji labai nerimauja, bet neigia tai, rodo tik pyktį ir kaltina tėvus viskuo. Dabar jai brendimas, bet taip buvo visada, nieko labai naujo, tik kad dabar dar dažniau pikta ir atsiribojusi.
Gal turite kokių minčių, patarimų, kaip geriausia su tokiu vaiku elgtis, gal iš viso nebausti? Kaip jai padėti, nes matosi, kad ji ir pati nesijaučia gerai, jaučiasi nesuprasta, teigia, kad su ja neteisingai elgiamasi. O ir mes pavargę ir perdegę nuo tokio jos elgesio.
Su psichologais jokiu būdu nenori bendrauti, bandėme“, – pasakoja lrytas.lt skaitytoja Vilma.
Atsako Asmens sveikatos klinikos vaikų ir paauglių gydytoja psichiatrė Ieva Viltrakytė.
Laba diena, Vilma. Jūsų pasakojime atsispindi paauglystės jausmų puokštė, tačiau jos fone galimai turime individualias jauno asmens savybes, lemiančias minimų jausmų stiprumą. Šiuo atveju tikrai svarbu yra tai, kad mergaitė, ką Jūs minite, visuomet buvo jautri pokyčiams, naujiems potyriams – kartais toks subtilus jautrumas lemia apsunkintą augančio asmens adaptaciją aplinkoje, tai patiriant, emocinės reakcijos tampa itin stiprios, gąsdinančios suaugusiuosius.
Namai yra ta saugi vieta, kurioje galima „išventiliuoti“ per dieną turėtus stiprius patyrimus, o tėvai, net ir patys to nenorėdami, gali įgauti „kempinės“ vaidmenį. Galime paspėlioti – gali būti, kad Jūsų dukteriai tikrai daug energijos „kainuoja“ adaptacija mokykloje, tai, ką įvardijate kaip gerą elgesį, gerą mokymąsi. Galbūt galima būtų pasiteirauti, kaip ji jaučiasi bendraamžių tarpe, ar turi itin artimų draugų, ar nėra taip, jog kiekviena diena mokykloje yra bandymas žūtbūt integruotis į klasės ar mokyklos vaikų tarpą, būti suprastam, priimtam.
Taip pat gali būti, jog turime per tam tikrą laiką, vaikui augant, susiklosčiusį sutrikusį santykių šeimoje modelį, kuris lemia jūsų minimus sunkumus bendraujant tarpusavyje – tėvai jaučiasi neoriai, pavargę, pasimetę, nežino, kaip pataisyti situaciją, tuo tarpu vaikas savo indėlio ir atsakomybės nemato ar mato labai menkai. Be abejo, Jūs turite nubrėžti tam tikras ribas, kaip galima ar kaip negalima paaugliui elgtis su Jumis tuomet, kai apima jausmai.
Manau, labai svarbu yra taikyti pasekmes, vadinamąjį „drausmės be bausmių“ modelį, ką šiuo metu ir bandote daryti – pažeidžiant iš anksto nustatytas ir aptartas taisykles, vaikas ar paauglys netenka savo didžiausių malonumų. Tuomet, kai paauglio veiksmai žeidžia Jūsų orumą, jūs reaguojate ne vystydami konfliktą, kuris, apėmus emocijoms, gali tapti visiškai neproduktyvus, tačiau duodate erdvės, atsitraukiate bei taikote pasekmes. Ramybės būsenoje, esant geram santykių etapui, galima būtų aptarti, kokius minimalius elgesio bei drausmės reikalavimus taikote savo dukteriai, užsirašyti tai raštu bei susitarti, kokie malonumai bus atimami šiuos susitarimus grubiai sulaužant.
Skaitant Jūsų išsamiai aprašytą situaciją, neatmesčiau galimybės vis dėlto pasirodyti su dukterimi pas specialistus. Panašu, kad mergaitė pati gali būti kiek pavargusi nuo ją apimančių sunkiai valdomų jausmų, iš aprašo matyti, jog jie itin stiprūs, neretai destruktyvūs. Gali būti, kad jie tokie yra dėl individualių dukters savybių, tačiau gali būti, kad Jūsų paauglė taip stipriai protestuoja ir elgiasi dėl to, jog tokiu būdu bando Jums pasakyti kažką labai svarbaus apie Jūsų santykius – pačius svarbiausius pasaulyje, kuriuos ji šiuo metu turi.
Paaugliui patekus pas specialistą, kuris jį priimtų, suprastų, neretai jis nurimsta, lankosi noriai, laukia susitikimo ir turi erdvę, kurioje jam padedama suvokti, kas vyksta su juo pačiu bei su jam artimiausiais šeimos nariais. Be abejo, lygiai to paties – ramaus paaiškinimo bei situacijos aptarimo – norisi palinkėti ir Jums, tiems, kurie esate patys svarbiausi asmenys, augindami šį jauną žmogų.
Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta skaitytojų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų.
***
Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai.
Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę. Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Asmens sveikatos klinikos specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).
Specialistų atsakymai ir patarimai pasirodys rubrikoje „Vaikai“.
