Atsako Asmens sveikatos klinikos vaikų ir paauglių gydytoja psichiatrė Ieva Viltrakytė.
Laba diena, Rita. Šiuo metu, neturint daugiau informacijos, gali būti sudėtinga interpretuoti, ką tiksliai Jūsų minima penktokė bando pasakyti savo elgesiu, tačiau galime pabandyti pasvarstyti, kas tai galėtų būti.
Pirmiausia, į konsultaciją atėjus šeimai su panašia problema, kalbėtume apie tai, jog šiais laikas vis ankstyvėjanti paauglystė – natūralus vaiko atsiskyrimo nuo suaugusiojo per tam tikrą protestuojantį elgesį etapas. Kartu su minėta mergaite, jos nebarant, nebaudžiant ir nekritikuojant, galima būtų pabandyti paspėlioti, kokių jausmų vedama ji galėtų taip elgtis – svarbu nepamiršti, jog priešiškas, triukšmingas vaiko elgesys gali skirtingose situacijose reikšti labai skirtingus dalykus.
Pirmasis variantas – vaikas vengia pačios mokyklos, nesąmoningai siekia konflikto, kurio paskirtis – parodyti, kad ten vaikui sunku santykių, mokslo situacijose, jis patiria nesėkmes, ryte nenori palikti savo saugios aplinkos, artimiausių asmenų.
Antrasis galimas variantas – šeimoje palaipsniui formuojasi „sutrikusios hierarchijos“ modelis, kuomet suaugęs asmuo, provokuojamas vaiko itin stiprių reakcijų, pats sutrinka, neišlaiko ribų, vykdo kiekvieną vaiko prašymą, nusileidžia jam situacijose, kuomet būtų svarbu išlaikyti tam tikrą tvarką, ritualus, ir pan. Tokiu atveju būtų svarbu priminti vaikui, jog kiekvienas turime savo amžiui tinkamas pareigas, t.y. ugdymąsi, darbą, kas yra kiekvieno gyvenime nors ir neįdomi, varginanti, tačiau svarbi ir neišvengiama sudėtinė dalis.
Trečioji, tačiau tikrai dar ne paskutinė versija, yra vaiko nuovargis, miego trūkimas, galbūt net išsekimas, nuotaikų svyravimas – galbūt vaikas tokiu būdu šaukiasi pagalbos, galbūt jis turi pernelyg daug popamokinės veiklos.
Svarbu pabandyti pasikalbėti, klausti mergaitės, ką būtent ji norinti pabrėžti, ką turėtų „susiprasti“ suaugęs, taip pat bandyti įvesti šeimoje taisyklę „nepasitenkinimą, susierzinimą, pyktį įvardiname žodžiais, o ne darome veiksmus“. Kaip šioje, taip ir kitose situacijose suaugęs asmuo (be abejo, kol leidžia jo paties savo jausmų toleravimas) vaikui turėtų padėti atlikti „virškinamąją“ bei „talpinamąją“ funkciją, kuomet stiprūs jausmai įvardijami, triukšmingas elgesys atlaikomas gana ramiu veidu, elgesio motyvai bandomi suprasti bei pavadinti, aptarti.
Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta skaitytojų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų.
***
Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai.
Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę. Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Asmens sveikatos klinikos specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).
Specialistų atsakymai ir patarimai pasirodys rubrikoje „Vaikai“.
