Nustok verkti
Niekada nereikėtų bandyti tramdyti vaiko emocijų. Jei vaikas negali nustoti verkti, nederėtų versti jo jaustis nejaukiai vien dėl to, kad jis tuo metu emocingas. Liepdami vaikui nustoti verkti, jūs netiesiogiai draudžiate jam reikšti emocijas.
Kur kas išmintingiau būtų leisti vaikui išsiverkti, kartu pasirūpinant, kad jis suprastų, ką padarė ne taip.
Kaip tu mane nuvylei!
Neverskite vaiko manyti, kad jis kelia nusivylimą. Kadangi vaikams labai nepatinka nuvilti tėvų, mintys apie tai gali juos persekioti labai ilgai. Jei atsitiko taip, kad vaikas pasielgė netinkamai, jūsų pareiga jiems apie tai pranešti. Tačiau tai padaryti turite švelniai – taip, kad nepaveiktumėte vaiko neigiamai.
Tu nepakankamai geras / stropus / paklusnus ir t. t.
Niekada nederėtų vaikui sakyti, kad jis turi kokių nors vidinių ar išorinių trūkumų. Vaikui įtikėjus, kad jis nėra toks, kokį jį nori matyti jo tėvai, arba kad jis ne toks kaip kiti vaikai, gali kilti labai gilių problemų. Šis pojūtis gali persekioti vaiką iki pat brandos ir padaryti neigiamą įtaką visam gyvenimui.
Verčiau įtikinkite vaiką, kad visada yra erdvės tobulėti. Ugdykite jo pasitikėjimą savimi – tai liks visam laikui.
Dideli berniukai / didelės mergaitės nieko nebijo
Neišvaduosite vaiko nuo baimės jausmo vien liepdami nustoti bijoti. Tokie beprasmiai žodžiai baimės ir išgąsčio nemažina. Todėl, užuot draudę vaikui bijoti, pasakykite, kad retkarčiais ko nors bijoti yra visai normalu.
Blogas berniukas / bloga mergaitė
Niekada nereikėtų versti vaiko jaustis taip, tarytum jis būtų iš esmės blogas žmogus. Reikėtų leisti jam suprasti, kokias klaidas jis daro ir kodėl tai blogai. Juk klysta visi, o ypač – suaugusieji!
Aš viską darau dėl tavęs
Tiesą sakant, vaikai būtent to ir tikisi – jie tikisi, kad jūs viską darote dėl jų. Kaip tėvai, esate už juos atsakingi, todėl jūsų pareiga – aprūpinti viskuo, kas jiems reikalinga. Jūs turite pasirūpinti vaikų saugumu ir gerove, o ne atvirkščiai. Turėtumėte ugdyti savo vaikų atsakomybės jausmą, tačiau nesitikėti, kad jie tučtuojau taps jūsų dešiniąja ranka.
Koks tu storas / spuoguotas / negražus ir pan.
Kad ir kokie yra jūsų vaikai, jie – tiesioginis jūsų atspindys.
Ne vaiko kaltė, jeigu jis turi daugiau spuogų negu jo bendraamžiai. Jei vaikas turi antsvorio, jis tikriausiai tai žino ir be jūsų komentarų – mokykloje ir kieme jam turbūt jau ne sykį teko girdėti įvairiausių su tuo susijusių (beje, skaudžių) epitetų.
Namai – tai vieta, kur vaikas turėtų jaustis saugus. Todėl turėtumėte pasistengti namuose nesukurti savo vaikui nesaugios, traumuojančios aplinkos. Jums nederėtų nuo pat mažų dienų skiepyti vaikui minčių, susijusių su jo kūno netobulumu.
Taigi, užuot vaiką gėdinę, verčiau paskatinkite jį sveikiau maitintis, daugiau mankštintis. Pasistenkite įdiegti vaikui įprotį laikytis sveikos gyvensenos principų.
Kalbėdamiesi su vaikais, tėvai turėtų atidžiai rinktis žodžius. Vien susilaikyti nuo keiksmažodžių nepakaks. Vaikams reikia tėvų meilės ir pripažinimo. Jeigu vaikystėje jie to negaus, randas liks visam gyvenimui. Rūpinkitės jais, stiprinkite jų pasitikėjimą savimi ir skatinkite juos eiti sėkmės keliu.
