Šeima buvo patekusi į tarnybų akiratį, abu tėvai gydėsi priklausomybes. Vaiko teisių apsaugos atstovai tikina neturėję informacijos, kad kūdikiui šeimoje gali būti nesaugu.
Ar vaikų teisių tarnybos galėjo vėl nepastebėti grėsmės? Ką dėl vaikų apsaugos pakeis Seime kelią besiskinančios vaiko teisių įstatymo pataisos?
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė kalbėjosi su vaikų psichiatru Linu Slušniu bei nevyriausybinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadove Rasa Dičpetriene.
– Šeima Vaiko teisių apsaugos tarnybai jau buvo žinoma nuo praeitų metų rugpjūčio mėnesio ir tuomet vaiko teisių specialistai kūdikiui nustatė pirmą grėsmės lygį. Ką tai reiškia?
– (R.Dičpetrienė) Pirmas grėsmės lygis – kai yra teikiama pagalba. Atvejo vadybininkas atsiranda ir žiūrima, kokios formos pagalbos reikėtų, kokių paslaugų. Paprastai pasakius, vaikas nėra paimamas iš šeimos.
– Vaikas nėra paimamas iš šeimos, bet Vaiko teisių tarnybai žinoma šeima ir problemos.
– (L.Slušnys) Šeima jau akiratyje, stebima ir suprantamas dalykas, kad šiai šeimai reikia pagalbos. Pas ją įgūdžiai, ko gero, ne tokie, kokie yra tinkami ar priimtini visuomenei.
– Visuomenei žinomi du faktai. Abu tėvai kovojo su priklausomybėmis – ir mama, ir tėvas. Tėvui buvo taikoma Metadono programa. Ar nuo priklausomybių besigydantys tėvai yra pasiruošę, gebantys auginti vaiką?
– (L.Slušnys) Sunku vertinti, nes vartojantys narkotikus yra labai skirtingi žmonės. Yra tokių, kai tik melstis gali, kad tik neturėtų vaikų, nes žinai, kad niekas nesikeis. Yra tie, kurie, su laiku žinai, kad stengsis ir dės pastangas kažką daryti. Kiekviena situacija yra skirtinga.
Toje kategorijoje žmonių, kurie vartoja narkotikus – man pačiam yra tekę dirbti priklausomybės centro vadovu ir aš tuos žmones gerai mačiau – savitvardos kompetencija yra labai žema. Jie greičiau praranda impulso kontrolę dėl įvairių priežasčių. Vieni tiesiog nesusiformavę, kiti yra ilgai vartoję ir kai ateina momentas dozės gavimo, jie gali prarasti tam tikras emocines pusiausvyras.
– Ir dar jeigu yra papildomas dirgiklis.
– (L.Slušnys) Aš girdžiu vieną pozityvų dalyką. Kai sako: vaikus vaikų teisės atiminėja. Čia neatėmė niekas vaiko. Bandoma buvo paslaugų ieškoti, pirmas grėsmės lygis, nematė akivaizdaus smurto, matė įgūdžių stoką. Akivaizdu, jeigu pirmas grėsmės lygis – įgūdžių stoka. Vadinasi, reikia paslaugų. Čia jau mes nepasakysime, kiek jų buvo, ar jas ėmė. Duoti yra viena, kaip tas yra imama, yra kitas klausimas.
– Klausimas ir kiek duodama, gal vieną kartą per mėnesį. Antras žinomas faktas – tėvas smurtavo prieš vaiko motiną. Netgi yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš moterį. Čia nepakankamas argumentas vaiko teisėms priimti sprendimą?
– (R.Dičpetrienė) Žiūrint kokį sprendimą. Mes negalime žmonėms uždrausti turėti vaikų – niekaip. Apie tai kalbos nėra. Vien 2017 m. policijos duomenimis, policija sulaukė 48 tūkst. skambučių apie smurtą artimoje aplinkoje, iš jų 10 tūkst. užfiksuoti kaip nusikaltimai. Aukos – praktiškai vaikai ir moterys.
Mes turime milžinišką mastą, problema yra didžiulė. Dažniausiai yra vaikas, o čia mes kalbame apie nepaprastai mažą vaiką. Net jeigu esi šalia, įtari, kad reikia tam tikrų paslaugų, bet vaikas toks mažas, kad žvelgti į ateitį, kad bus vienoks ar kitoks smurtas, yra nepaprastai sunku. Iš kitos pusės, mes ir dabar nežinome, gal ten buvo visgi užspringimas.
– (L.Slušnys) Galų gale, žiūrėkit, ką mama sako. Mama labai gražiai pasako, kad pastaruoju metu jis iš tikrųjų ėmė keistis, to nedarė, santykiai buvo geri, jis dievino vaiką ir atrodė negalėjo nieko būti. Ji pasitikėjo. Jeigu ši transliacija eina iš mamos, ateina vaiko teisės ir gauna duomenis, kad tėtis tvarkosi, nevartoja, yra Metadono programoje, stengiasi, deda pastangas, mama sako, kad neturiu jokių problemų ir jam kaip ir vieną dalį atleidau, bet ikiteisminis tyrimas vyksta – žmonių apsisprendimas, begalė tokių.
– Kai kalbame apie vaiko apsaugą ir siūlomos visokios pataisos, visada akcentuojamas vaiko saugumas ir vaiko saugumo užtikrinimas. Kaip šiuo konkrečiu atveju?
– (R.Dičpetrienė) Ar kas nors galėjo numatyti? Bijau, kad ne. Mes turime suvokti, kad koks įstatymas bebūtų, vis tiek gali taip atsitikti, kad turėsime situacijas, kur vaikai, deja, nukentės. Joks įstatymas vaiko neapsaugos 24 valandas. Mes iš paskutiniųjų stengiamės daryti maksimalią apsaugą. Matuko reforma per visą nepriklausomybės laikotarpį, mano supratimu, beveik tą pasiekė. Dabar mes, aišku, turime visą kitą pusę – chaosą. Bet anksčiau net nebuvo juodu ant balto įrašyta, kad šeimai privaloma tvarka turi būti teikiama pagalba. Su šia reforma tai atsirado kaip vienas iš pagrindinių dalykų, kaip padėti šeimai.
– (L.Slušnys) Mes vėl akcentuojame saugumą, kuris dabar Seime yra keičiamas. Žodžio šito tuoj nebeliks.
– Ponia Dičpetriene, jūs sakote, kad tokio chaoso vaiko teisių sistemoje, kaip yra dabar, niekada nėra buvę. Nors po Matuko tragedijos tikslas buvo visai kitoks – kaip tik viską sutvarkyti taip, kad visiems viskas būtų aišku ir vaikas būtų saugus.
– (R.Dičpetrienė) Maksimaliai apsaugoti vaiką ir teikti šeimai pagalbą. Ir pagaliau rasti galimybes prevencija užsiimti ir teikti kuo daugiau paslaugų šeimai. Kas dabar yra atsitikę – vėlgi, reforma prasidėjo tik pernai metų liepos mėnesį. Tokiai reformai tai yra nepaprastai trumpas laiko tarpas, kad apskritai suvoktume, apie ką tai yra. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo rudens ėmėsi tam tikrų žingsnių peržiūrėti praktiniame lygmenyje, kas būtų taisytina. Aš pati esu tos darbo grupės narė ir nuo rudens mes sistemingai, nuosekliai ties tuo dirbame. Kai kurių Seimo narių, kaip žinia, Seimo nario Mindaugo Puidoko iniciatyva atsirado pataisos.
– Pataisos po to buvo išbrokuotos Konstitucinio Teismo. Tuomet atsirado dar vienos pataisos. Iš viso svarstomi 3 vaiko teisių projektai.
– (L.Slušnys) Čia atliepimas į tą patį visuomenės poreikį. Aš sakau atvirai – čia pataikavimas tai visuomenės daliai, kuri sutiktų grąžinti ir mirties bausmę, kuri sutiktų dar kažką daryti, bet tai faktiškai fašistuojančiai tautos daliai. Bauda nuo 200 iki 2 tūkst. eurų ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos iškvietimas prilyginamas bombos padėjimui.
Jeigu aš iškviesiu vaiko teises – čia vaiką muša ir mane kita pusė drąsiai apkaltins ir sakys, kad čia visiška nesąmonė, nebuvo liudininkų ir sakys: bereikalingas iškvietimas. Gerai, aš gerietis, pirmą kartą tai padariau, mane nubaudė, kaip Širinskienė sakė: niekas negrasina 2 tūkst., jeigu geras pilietis ir visa kita, tai tik 200. 200 eurų Lietuvoje yra pusė minimalios algos. Labai atsiprašau, tai jau yra daug.
– Jūs sakote, kad tiesiog nebepranešinės?
– (L.Slušnys) Nebepranešinės.
– O kaip apsisaugoti nuo skundikų?
– (R.Dičpetrienė) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pataisose yra nuo 40 eurų.
– (L.Slušnys) Aš joms pritariu. Mažesnė suma, logiškesnė ir neprilyginti specialiųjų tarnybų iškvietimui, kurios išties kainuoja. Antroji dalis – vaiko paėmimą prilyginame psichologiniam smurtui. Kas atsitinka: prilyginame, kieno keliai tirta, imant vaiką? Tarnybų darbuotojų, pareigūnų – jiems ima tirtėti keliai. Jeigu bet kuris tėvas, atsipūtęs, vaikui dūmus į akis cigaretės pūsdamas, ramiausiai pasakys: tu tik pajudink mano vaiką, aš tave apskųsiu, prilygins psichologiniam smurtui, tu būsi nubaustas. Viskas, rankas iškėliau, aš pasiduodu.
– O kaip apsisaugoti nuo žmogiškojo faktoriaus ar tokių pareigūnų veiksmų, kurie galbūt yra pertekliniai? Po to šeimos turi kreiptis į teismus, kad valstybė atlygintų žalą.
– (L.Slušnys) Šioje vietoje, man atrodo, jau daro kitą pataisą, kad advokato pagalba yra apmokėta valstybės, jeigu išaiškėja tiesa – tai galbūt yra vienas iš variantų, kad buvo pertekliniai veiksmai. Galbūt ji logiška, bet turėtų būti ne tai, kad advokato, bet jeigu išaiškėja, kad buvo pertekliniai veiksmai ir advokatas laimi, tada turi būti kompensuota žmogui už tas paslaugas. O atitinkamai tas žmogus, net ir vaiko teisės – ateityje valstybė iš jų galėtų išieškoti, jeigu padarė klaidą.
Bet vėlgi, tai yra tik vienas žingsnelis. Niekas nedraudžia į teismus duoti ir šiandien, jeigu neteisingai su tavimi pasielgė. Niekas tau nedraudžia, bijoma, kad nesikreips arba neraštingi – žinote, mes kai kur esame labai raštingi. Toje Kauno istorijoje staiga paaiškėja, kad tėvai labai raštingi, viską žino ir gali sau leisti net vilkinti teismo procesus, dar kažką. Kažkokiu būdu staiga atsirado raštingumas, iki tol aiškino, kad negali nieko padaryti. Aš to nesuprantu.
– Jūs pagrindine grėsme ir matote tai, kad tarnautojai, net jei ir bus grėsmė, neims vaikų?
– (L.Slušnys) Jie bijos. Tada įvyks tai, kas vyko ir anksčiau. Labai buvo graži frazė, jie ją naudodavo: mes atsirašinėti mokame. Veiksmai vyksta, procesas vyksta ir atsirašinėjam. Ir tada vaikas, kuriam reikia pagalbos – tėvai geria ištisai arba smurtauja, galbūt tiesiogiai prieš jį ne, bet vienas prieš kitą kirvius mėto – tą viską mato ir šitaip auga iki 10-12 metų, kol vieną gražią dieną pasako: eikite jūs po velnių ir kraustosi kur nors kitur gyventi, jis pats jau nusprendžia. Mes šitą gumos tempimą turėjome iki liepos 1 d. ir tokių situacijų buvo begalybė.
– (R.Dičpetrienė) Užaugo kartos vaikų, aš pati 10 metų globos namuose lankausi ir mačiau, kaip vyksta. Vaikai grįžta ir po to vėl yra paimami. Jie taip ir užauga globos namuose, tampomi tarp šeimos, kuri niekada ant kojų neatsistoja, ir globos namų. Netgi žinau tokių atvejų, kai vaikai patys pasiprašydavo į globos namus, nes jiems taip būdavo baisu ir nesaugu šeimoje, kad vyresni 13-14 metų paaugliai patys prašydavosi: geriau apgyvendinkite globos namuose negu pas save šeimoje.
– (L.Slušnys) Šiomis pataisomis iš esmės sakomas vienas dalykas: valstybė visiškai nepasitiki savo darbuotojais. Tarkime, Rasa gali pasakyti, kaip reikia dirbti, ji turi patirties – bendrautų tarpusavyje ir sustyguotų, kaip mes civilizuotoje valstybėje dirbame. Vietoj to valstybė sako: mes tiek jumis nepasitikime, kad mes sudėsime visus šlagbaumus, kad jūs negalėtumėte nieko padaryti blogo.
– Jūs dalyvavote svarstymuose. Koks jums įspūdis susidarė? Įstatymas keičiamas nežinia kiek sykių ir nebeaišku, dėl ko. Kieno yra interesas, kodėl įstatymą reikia visaip tampyti?
– (L.Slušnys) Banaliai pasakysiu. Labai blogas dalykas, kai žmogus užsispiria ir nebenori girdėti. Mano manymu, keletas Seimo narių, kurie šiandien neršia Seime, užsispyrė įrodyti, kad jų tiesa yra tame, kad Lietuvoje vaikų negalima užauginti nemušus ir čia nėra ko kištis į šeimą.
Tai yra jų pagrindinė žinia, kad jie saugo organinę šeimą ir nebus čia tų nesąmonių, kad jie pas kažkokius globėjus augtų. Geriau be vertybių, su keiksmažodžiais, visomis šlykštybėmis, geriau atviras lytinis aktas vyksta prie vaiko. Juk jis neprievartaujamas, tai tėvas su mama tiesiog tą daro.
Šiandien vyksta tai Lietuvoje, dabar tai vyksta. Ir tu negali to įrodyti, ir keli Seimo nariai nusprendžia, kad lytinis aktas namuose ir vaikui jį matyti geriau, negu jį tokioje situacijoje paimti iš namų ir pasakyti: kai susitvarkysite, suprasite, kas yra vertybė ir kad šitaip elgtis negalima, tada galėsite pradėti auginti vaikus.
– (R.Dičpetrienė) Kiek daug mitų sukurta, sako, kad už pliaukštelėjimą vaikus iš šeimos paima. Mes patys viename mikrorajone teikiame paslaugas, turime savo socialinius darbuotojus, atvejo vadybininkus. Vienoje savivaldybėje antri metai mūsų psichologai važinėja, teikia paslaugas – pas mus nėra nė vieno drastiško paėmimo ir net nesuprantam, kur galėtume paimti. Dabar egzistuojanti Matuko reforma kaip tik suteikė žymiai daugiau galimybių padėti šeimai.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
