Trijų vaikų motina Nicola Kalėdų dieną sėdėjo šalia Sophie, kuriai tuomet buvo 7 metai, lovos. Mergaitei, gulinčiai intensyvios terapijos skyriuje ir kovojančiai su pneumonija ir sepsiu, buvo dirbtinai sukelta koma.
Tačiau, nepaisant visų prognozių ir gydytojų spėjimų, antrąją Kalėdų dieną Sophie atsibudo iš komos ir atmerkė akis.
Šiuo metu šeima nekantriai laukia artėjančių šventinių linksmybių ir džiaugsmų. Sophie chemoterapijos kursas turėtų baigtis 2019 m. sausį.
2016 m. vasarą Nicola pirmą kartą suvokė, kad kažkas negerai su dukra.
„Jai patikdavo maistas. Tačiau per vienus sekmadienio pietus ji neužbaigė savo kepsnio. Tai buvo jai nebūdinga, – prisiminė Nicola. – Po to jai pradėjo mausti ir skaudėti sąnarius. Mes galvojome, kad taip dedasi dėl augimo. Tačiau įtartina pasidarė tada, kai ji pradėjo visą laiką jaustis pavargusi“.
Iki tol neskubėjusi kreiptis į gydytoją, 2016 m. spalį Nicola tai padarė, kadangi dukrai išbėrė pilvą. Susirūpinusi, ar tai ne meningito požymis, motina dukrą nuvežė į skubios pagalbos skyrių. Ten Sophie buvo atliktas kraujo tyrimas.
„Mus pritrenkė netikėta žinia – vėžys. Tai buvo siaubinga. Aš apsipyliau ašaromis, – pasakojo motina. – Kitą dieną turėjome viską paaiškinti Sophie. Keletas giminaičių buvo mirę nuo vėžio. Todėl turėjome ją užtikrinti, kad ji tikrai nemirs. Plyšo širdis. Jai pasakiau „Tavo tik prastas kraujo tyrimas“ ir „Gydytojas padės tau pasijusti geriau““.
Gydymas truko iki lapkričio pabaigos. Po to Sophie pradėjo sirgti peršalimo ligomis ir pasigavo plaučių uždegimą.
„Jai pakilo temperatūra ir ji buvo skubiai perkelta į intensyvios terapijos skyrių, medikai net nespėjo iš anksto informuoti mūsų, – tęsė Nicola. – Jos būklė vis blogėjo ir blogėjo“.
Sophie turėjo kovoti su pneumonija ir sepsiu. Galiausiai gydytojai jai sukėlė dirbtinę komą.
Sophie diagnozė gydytojų nedžiugino.
„Jie pasakė, kad jei ji pati neprabus, tuomet iš viso neprabus. Tačiau dirbtinė koma – geriausias būdas jos organizmui kovoti“, – prisiminė motina.
Tomis juodžiausiomis laukimo valandomis ligoninės tėvų kambaryje Nicola sutiko Sabriną, Vaivorykštės organizacijos šeimos paramos darbuotoją. Ši labdaros organizacija remia šeimas, turinčias sunkiai sergančių vaikų. „Su Sabrina prabuvome ilgai, tačiau per tą laiką Sophie nė kiek nepagerėjo“, – pasakojo Nicola.
„Sabrina mane užšnekino ir prisėdo šalia, pamačiusi, kad verkiu. Buvo nuostabu sutikti žmogų, pasiūliusį psichologinę paramą. Prieš Kalėdas ji nešiojo dovanėles vaikams. Tuo metu
Sophie kova pasiekė lemiamą tašką, kai reikalai galėjo pakrypti į bet kurią pusę. Dėl plaučių uždegimo jai sunkiai sekėsi kvėpuoti. Todėl gydytojai turėjo pajungti dirbtinį ventiliavimą. O kad tą padarytų, turėjo ją užmigdyti. Prieš pat Kalėdas Sophie taip pablogėjo, kad gydytojai patarė su ja atsisveikinti. Manėme, kad daugiau jos niekada nepamatysime“, – skaudžiais prisiminimais dalinosi motina.
Tačiau iš karto po pirmosios Kalėdų dienos, kai visa šeima buvo beprarandanti paskutines viltis, kad Sophie pagerės, mergaitė netikėtai atmerkė akis, apstulbindama ir šeimą, ir gydytojus.
Šeima neišpasakytai džiūgavo, įskaitant ir vyresniąją seserį Chloe (10 m.) bei mažąją sesutę Heidi (8 m.). „Tikrąja to žodžio prasme tai buvo geriausia, kokią tik galėjome gauti, Kalėdų dovana“, – teigė Nicola.
Kai Sophie būklė pradėjo gerėti, buvo atnaujintas chemoterapijos kursas. Ji netgi galėjo pradėti lankyti mokyklą. Šiuo metu Sophie vartoja chemoterapines tabletes ir gyvena visavertį gyvenimą.
Šeima laukia Kalėdų ir to, ką atneš Naujieji metai.
„Planuojame apsilankyti Njukastlo Karališkajame teatre Pelenės vaidinime. Taip pat Kalėdų dienai esame užsirezervavę staliuką mieliems kalėdiniams pietums, – sakė Nicola. – Sophie dabar iš tikrųjų jaučiasi gerai. Nemanau, kad įmanoma visiškai nusiraminti, kažkur pasąmonėje nuolat nerimauji, ypač žinodama apie šeimas, kurių vaikai atkrito. Tačiau šiuo momentu situacija atrodo gerai. Sophie chemoterapijos kursas turi baigtis sausio 31 d. Tuomet galėsime sakyti, kad Sophie atsikratė vėžio, o ji – liautis vartoti vaistus“.