Ignės vyras kažkada juokavo, kad lapkričio 13 d. – paties šlykščiausio mėnesio (dėl prasto oro) pati baisiausia diena (velnio tuzinas). Tačiau iš pačios nemėgstamiausios metų dienos ji tapo pačia laimingiausia jų šeimai ir ypač Ignei. Ji jau su nekantrumu laukia kito savo gimtadienio.
– Turbūt labai nustebote jau tada, kai pirmas vaikelis gimė tą pačią dieną, kaip jūs? – paklausėme laimingos mamos.
– Tiesą pasakius, ne. Kai pirmą kartą sužinojau, kad paskirtas gimdymo terminas – lapkričio pradžia, visą nėštumą visiems kartojau, jog gimdysiu tik per savo gimtadienį. Visiems tai atrodė tik smagus juokelis, nes mėgstu pajuokauti, todėl kitus nustebinau labiau nei save. Pirmoji dukra gimė 23 val. 45 min., taigi spėjo į nuvažiuojantį traukinį.
– Ar pavykdavo švęsti gimtadienį abiem su dukrele kartu, o gal jūsų gimtadienis nublankdavo prieš jos?
– Niekada nemėgau savo gimtadienio, dažnai tądien tiesiog išsijungdavau telefoną, bet gimus dukrai situacija pasikeitė. Per dukros pirmąjį gimtadienį turėjome drauge nuostabią dieną, o šiemet grįžusi namo netgi apsidžiaugiau vyro padovanotu tortu su jubiliejaus žvakutėmis.
Vyras jau po pirmojo vaiko gimimo juokavo, kad visus savo gimtadienius ateinantį dešimtmetį sutiksiu vaikų žaidimo kambaryje, ir aš tikrai neprieštarauju. Aš džiaugiuosi dvigubai, kai laimingi mano vaikai.
– Kokios buvo antrojo vaiko laukimo nuotaikos: kokia buvo numatyta gimdymo data? Ar pafantazuodavote, kad tai ir vėl gali būti lapkričio 13 d.? Ir kaip ten susiklostė, kad vaikas tikrai gimė tą pačią dieną?
– Gimdymo terminas buvo lapkričio 14 d. Abu nėštumai buvo labai sunkūs, kankino nėščiųjų toksikozė. Laukiantis antrojo vaikelio paskutinės 12 parų buvo praktiškai be miego, kankino skausmai, negalėjau normaliai nei valgyti, nei miegoti, todėl apie gimdymą per gimtadienį jau nebegalvojau. Nuovargis buvo labai išsekinęs tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Kadangi labai norėjau gimdyti pati su kuo mažesne intervencija, prašiau gydytojų palaukti bent iki lapkričio 13 d., tikėdamasi, kad gimdymas prasidės savaime. Sutarėme, kad jeigu taip nenutiks, atvyksiu į gimdyklą lapkričio 13 d. gimdymo sužadinimui.
Pirmasis mano gimdymas baigėsi ekstriniu cezario pjūviu, nepaisant didelio mano nusiteikimo gimdyti natūraliai. Dėl to šįkart norą gimdyti per gimtadienį užgožė dar didesnis noras pagimdyti pačiai. Sulaukiau ir priekaištų iš artimųjų, kad žaidžiu vaiko sveikata, siekdama gimdyti per savo gimtadienį. Tačiau ryte nuvykusi į gimdyklą po eilinės skausmų lydimos nakties buvau šokiruota. Gydytojai informavo, jog gimdos kaklelis jau pilnai atsivėręs. Pasitvirtino faktas, kad vaikai gimsta tik per savo gimtadienį, ne anksčiau ir ne vėliau. Bet kokiu atveju vaikas būtų gimęs lapkričio 13 d., tik gal į ligoninę būčiau atvykusi keletu valandų vėliau.
– Jūs visi trys – Skorpionai, kurie laikomi gana sudėtingo charakterio, karingais ženklais. Ką jūs apie tai manote?
– Svarbiausia, kad Zodiako ženklais netiki mano vyras! Juokaujame, kad jam bus lengva prisiminti vieną datą ir ekonomiška organizuoti vieną šventę. Skorpionų charakterio aprašymuose šiek tiek tiesos yra – mylime ir nekenčiame visa širdimi, bet gyvenimiška patirtis atneša išminties. Gerumas, teisingumas, pagarba yra man svarbios savybės, to su vyru mokome ir vaikus.
– Feisbuke rašėte, kad tikimybė du kartus pagimdyti per savo gimtadienį yra lygi 0.0008 proc. Turbūt šią info radote internete?
– Radau internete, bet tikimybę aptarėme ir su matematikos mokslus krimtusia drauge. Pažįstu ne vieną žmogų, gimusį per savo mamos gimtadienį, tačiau apie dviejų vaikų gimimą tokią dieną skirtingais metais nei girdėjau, nei skaičiau.
– Kaip manote, gal šis sutapimas gali jūsų šeimai reikšti ką nors „stebuklingo“?
– Gal jis reiškia, kad man reikėtų atidarinėti būrimo saloną, o gal tai, kad mums negalima jokiais būdais pirkti loterijos bilietų, nes mums labai sekasi meilėje. Draugai mane juokaudami ir anksčiau pavadindavo ragana – ne dėl charakterio, o dėl geros intuicijos. Kartais pagalvoju, kad gal minties galia išties veikia, nes abu nėštumus visada, paklausta, kada gimdymo data, sakydavau, kad gimdysiu tik lapkričio 13 d.
– Kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena jūsų šeimynėlė?
– Pirmas vaikas augo gana sunkiai, pirmi metai buvo kupini iššūkių, pirmus mėnesius vaikščiojau kaip zombis. Kai vyras po kelių mėnesių pasakė, kad anyta mus išleis į kino teatrą, aš paprasčiausiai apsiverkiau. Dėl to laukiant antro vaiko buvau nusiteikusi blogiausiam. Dabar mažyliui savaitė, tačiau šį laiką galėčiau pavadinti tikromis motinystės atostogomis. Nepaisant to, jog sesė dėl naujo brolio itin džiugesiu netrykšta, kartais pagaunu save besišypsančią. Po antro vaiko gimimo vis dar apėmęs lengvas euforijos jausmas, jaučiamės „pilni viduje“ ir įsimylėję.
