Paplito skirtingu metu
Baltijos šalyse nuo seno Kalėdos buvo švenčiamos keturias dienas, tik vėliau šventimas sutrumpintas iki dviejų dienų. Tiesa, latviai dar ir dabar šventei pradeda ruoštis likus dvylikai dienų iki Kalėdų, per kurias vieni kitiems dovanoja dovanas. Visų trijų šalių gyventojai Šv. Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną skiria šeimai. Lietuvoje ir Estijoje per Kūčias prisimenamos ir šeimos vėlės, kurioms Kūčių stalas dengiamas keliomis lėkštėmis daugiau. Tikima, jog vėlės vaišindavosi naktį, tad Kūčių stalas buvo nenudengiamas.
Pagal senuosius papročius Estijoje per naktį palikdavo ir rusenantį židinį, taip tikėdami, jog ugnimi prisišauks saulės sugrįžimo. Tuo metu Lietuvoje saulę vaduodavo kalėdiniai persirengėliai giesmėmis. Latvijoje saulės sugrįžimo kviečiamasi Kūčių vakarą ridenant rąstą, kuris vėliau deginamas lauže. Latviai tiki, jog liepsnoje pražūva praėjusių metų nesėkmės ir nelaimės. Taip švaria siela ir protu ruošiamasi naujų metų atėjimui. Estai sielą ir kūną prieš naujuosius metus švarina pirtyje. Kalėdų vakarą į bažnyčią visa šeima eina tik po apsilankymo pirtyje.
Kalėdinė eglutė yra būtinas atributas visame Baltijos regione. Nors kalėdinės eglės kilmė siejama su germaniškomis tradicijomis, estai ir latviai byloja legendą apie pirmosios eglės pastatymą jų šalyje. Latvių teigimu, simboliniais šiaudų papuošimais papuošta Kalėdų eglė pirmą sykį buvo pastatyta Rygos Rotušės aikštėje dar 1510 metais. Estai teigia aplenkę latvius ir pirmąją eglę papuošę apie 1440 metus. Nors Lietuvoje ši tradicija atsirado tik XIX a. pabaigoje, ji prigijo itin greitai – pirmiausia mokyklose, vėliau miestuose ir kaimuose.
Dažniau puoselėja šeimynines tradicijas
Nepaisant istoriškai susiklosčiusių skirtumų, visose trijose Baltijos šalyse Kalėdų laikotarpiu svarbiausia skirti dėmesio šeimai. Drauge su šeima praleidžiamas laikas ir šventiniai šeimyniniai ritualai stiprina bendrumo jausmą, suteikia psichologinę atramą ir stabilumą.
Deja, prieškalėdinės skubos metu ne vienam lengva pamiršti tikrąją kalėdinių susibūrimų prasmę. Tuo metu daugiavaikių šeimų nariai gerai supranta, jog dėmesys vienas kitam – yra pagrindinė Kalėdų vertybė. Galbūt gausios šeimos geriausiai pajunta šventinio buvimo su šeima prasmę ir geriau yra išmokę, kaip nepasiduoti prieš šventes kylančiai įtampai.
Kaip pasakoja 10 vaikų vienas auginantis Kastytis J., svarbiausia yra tvyranti atmosfera, visų susibūrimas ir susitelkimas.
„Mes į Kalėdas žiūrime paprasčiau, niekada nesame jautę vadinamosios Kalėdų karštinės. Kitaip, organiškai priimame šią šventę. Žmona visuomet sakydavo, jog nėra kur beprasmiškai skubėti, viskas įvyksta laiku ir vietoje. Tereikia į viską žiūrėti paprasčiau, su ramybe. Mums kartu praleistas laikas yra kur kas svarbiau nei blaškymasis dėl dovanų“, – pasakoja dešimt atžalų auginantis tėvas.
Dešimties vaikų tėtis patvirtina, jog išradingas požiūris gausioje šeimoje būtinas. Didžiule dovana gali tapti meduolių kepimas drauge, arbatos gėrimas su šeima, ar drauge skaitomos vakaro istorijos. Toks laikas yra neįkainojama vertybė, brangiau už bet kokias materialines dovanas. „Tai galioja kiekvienai šeimai, ne tik mūsų gausiam būriui, tik mes išmokome pažvelgti į šią vertybę kitaip“, – priduria daugiavaikės šeimos atstovas.
