– Esate žurnalistė ir komunikacijos specialistė. Kaip jūsų gyvenime atsirado ekskursijos su vaikiškais vežimėliais?
– Besilaukdama pirmo vaiko panorau užsiimti nauja, įdomia veikla, todėl pradėjau lankyti gidų kursus. Gidų kursai buvo tarsi iššūkis sau – juk sakoma, kad kas kažkiek metų turi keisti profesiją ar atnaujinti žinias. Buvo labai įdomu ir siejosi mano darbu – žodžiais ir tekstais. Gavusi gido pažymėjimą ir dar būdama nėščia vesdavau trumpas ekskursijas dirbantiems žmonės jų pietų pertraukos metu. Kai susilaukiau vaikučio ekskursijos nutrūko, bet kūrybinės veiklos labai norėjosi.
Labai mėgdavau vaikščioti su vežimėliu, pasivaikščiojimai užtrukdavo ir 2–3 valandas, nueidavau net iki Žaliųjų ežerų. Grįžusi pasakodavau kaimynėms apie ežerus ir aplinkinius rajonus. Tuomet ir sugalvojau, kad galiu pritaikyti savo žinias ir padaryti ekskursiją su vaikiškais vežimėliais – mamos juk vis tiek labai ilgai vaikščioja.
Nusprendžiau, kad ekskursijos turėtų vykti tik su vaikišku vežimėliu pravažiuoti pritaikytose vietose, darbo dienomis. Pirmąjį maršrutą paruošiau Verkių apylinkėse, jis buvo trumpas, gryname ore, smagus ir pritaikytas vaikiškiems vežimėliams.
– Ar buvo sunku surasti dalyvių pirmai ekskursijai?
– Į pirmą ekskursiją balandžio mėnesį, nepaisant netikėto sniego, susirinko apie 30 žmonių, tiek tikrai nesitikėjau. Vėliau pradėjau vesti ekskursijas ir po Kalvarijas, Vingio parką. Man labai pasisekė – mane labai palaikė ir skatino vyras, be jo nebūčiau galėjusi to įgyvendinti.
O kai organizavau ekskursiją palei Nerį, susirinko apie 50 mamų su vaikučiais. Ekskursija buvo tikras išbandymas. Nuo to laiko nusprendžiau registruoti dalyvius, todėl dabar būna daugiausiai 25 tėveliai.
– Ar sunku rasti pasivaikščiojimams su vaikiškais vežimėliais pritaikytų vietų Vilniuje?
– Manau, kad nesunku. Net esu sudariusi tokių vietų dešimtuką. Pirmiausia išskirčiau Vingio parką – jame labai geri takai, graži vietovė, įdomi istorija. Kalvarijų kryžiaus kelias taip pat puikiai tinka, Kairėnų botanikos sodas, Ozo parkas, Neries krantinė, naujas dviračių takas Antakalnyje, taip pat ir Žirmūnuose. Vietų tikrai yra, tik reikia atsirinkti ir turėti noro.
Manau, kad būtų labai įdomu ir po Užupį pasivaikščioti, bet ten su vaikiškais vežimėliais neįmanoma – daug laiptų, nepatogių vietų. Supratau, kad mamos tikrai neis. Dėl tos pačios priežasties atkrito ir senamiestis, todėl centre vedu tik aplink Katedrą ir per Bernardinų sodą.
– Ekskursija skirta tik suaugusiems, o gal joje yra elementų ir vaikams?
– Ekskursijos turinys skirtas suaugusiems, nes mano auditorija – mamos arba tėčiai su vaikais, kuriems pagal amžių dar reikia vežimėlio. Kodėl? Įsivaizduokite situaciją – esi mama, susitinki su kitomis mamomis, kalbatės apie vaikus, sauskelnes, maitinimą. Nuvažiuojate pas tėvus ar draugus – jie irgi kalba apie vaikus manydami, kad tai yra aktualiausia tema. O mes, mamos, esame pasiilgusios pokalbių apie kažką kita. Todėl orientavausi ne į vaikus, o į mamas ir tėčius.
– Ar į ekskursijas ateina ir tėčių?
– Ateina, bet nedaug. Esu kelis kartus rengusi ekskursiją savaitgalį, tada vaikų su tėveliais būna daugiau. Bet įprastomis dienomis jie dažniausiai dirba, todėl pagrindinė auditorija yra mamos su vaikais iki 2 metų.
– Kiek maršrutų iš viso esate parengusi, ar turite savo mėgstamiausią?
– Dabar turiu 6 skirtingus maršrutus. Mano mėgstamiausias yra po Vilniaus Kalvarijas. Tai – labai graži, nenuvalkiota vieta su paslaptingumo aura ir įdomia istorija. Ten labai malonu vaikščioti. Vienas iš populiaresnių maršrutų – pasivaikščiojimas palei Nerį nuo Sporto rūmų iki VCUP, nes jo metu aptariame daug objektų. Ši ekskursija vadinasi „Miestas prie upės“, joje pasakoju kaip miestas kūrėsi, apie Šnipiškes, tiltus, upę.
– Kiek paprastai trunka ekskursija ir kaip į ją patekti?
– Trukmė daugiau priklauso nuo maršruto, bet kadangi auditorija yra specifinė, trukmė neviršija pusantros valandos. Kai ima kilti triukšmas suprantu, kad reikia baigti. Beje, yra mamų, kurios ateina po kelis kartus į tą pačią ekskursiją.
Į ekskursiją reikia užsiregistruoti Facebook paskyroje „Ekskursijos su vaikiškais vežimėliais“. Per savaitę darau vieną, kartais dvi. Jos yra nemokamos, tačiau sakau, kad galima palikti arbatpinigių motyvacijai didinti.
Tiesa, ekskursijos vyksta tik šiltuoju metų laiku. Žiemą organizuoju mamų pokalbius šeimų kavinėje. Pakviečiu kokį nors įdomų pašnekovą, vaikai eina žaisti, o mamos klausosi ar diskutuoja. Buvo susitikimas su rašytoja Sabina Daukantaite, Visuomenės sveikatos biuro psichologė Vilma Petrikienė papasakojo apie prieraišiąją tėvystę. Temos nebūtinai susijusios su vaikais ir vaikų auklėjimu.
– Viena „Mamų pokalbių“ temų buvo kelionės su vaikais. Ar jūs ryžtatės keliauti su dviem mažais vaikais?
– Keliauju tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Taip pat mėgstu artimas keliones po Vilnių ar po Vilniaus rajoną. Keliauti su vaikais man nėra labai sudėtinga, viskas priklauso nuo požiūrio ir pasiruošimo. Bet į brangias keliones užsienyje nesileidžiame, nes kol vaikai visai maži kelionė būna nuo žaidimų aikštelės iki žaidimų aikštelės.
– Kaip pasiruošti kelionei su vaiku, kad ir vienos dienos išvykai po Lietuvą?
– Pirmiausia, reikia turėti omenyje, kad su vaikais nebūna spontaniškumo, reikia pasiruošti užkandžių, žaidimų, labai gerai suplanuoti maršrutą. Mano pašnekovė sakė, kad keliaujant su vaikais reikia laikytis trijų „P“ – pasiruošti, planuoti ir pasimėgauti. Jei viską apgalvoju prieš kelionę, tuomet pavyksta ir pasimėgauti. Aišku, turi būti ir vyro pagalba.
– Kokias vietas Lietuvoje galite išskirti, kuriose įdomu ir lengva keliauti su vaikais?
– Birštonas tikrai nuostabus miestas – mažas, jaukus, sutvarkytas, poilsio kaina jame prieinama, yra pramogų vaikams. Kaunas taip pat yra įdomus, galima keliauti į zoologijos sodą. Jei vaikai jau truputėlį didesnį, galima ir su palapinėmis ar kemperiu leistis į Molėtų kraštą prie ežerų. Kuršių Nerija labai švari ir rami, bet kiek brangoka. Marijampolė yra tikras atradimas – poezijos parkas, sutvarkyta infrastruktūra.
Artimasis užsienis yra nuostabus, pavyzdžiui, Ventspilis Latvijoje. Visi vienbalsiai sako, kad tai – vaikų miestas. Ir taip tikrai yra. Liepoja irgi yra pritaikyta poilsiauti su vaikais. Jei kalbam apie šiltus kraštus, tikrai daug žmonių giria Tenerifę, o ekonomiškesnis variantas yra Turkija arba Bulgarija. Ypač Turkijoje patogu atostogauti su mažais vaikais. Tiesa, vasarą važiuoti ten nereikėtų, nes vaikams per karšta. Bet apskritai, keliaujant su vaikais svarbiausia mėgautis ir nesinervinti, jeigu kas nepavyksta.
