Tikriausiai ne vienas tėvų, šiomis dienomis paklausęs savo vaiko, ar jis pasiilgo mokyklos, išgirs neigiamą atsakymą.
Jei vaikas nenori eiti į mokyklą, kaip jį tam paruošti ir kada jau sunerimti?
– Ką daryti, jeigu vaikas nenori eiti į pirmą klasę, nors dar neturi jokios mokyklinės patirties? – paklausėme vaikų psichologės M.Karklytės-Palevičienės.
– Į pirmą klasę didžioji dalis vaikų nori eiti, nes romantizuoja mokyklą. Ypač jei tėvai būna nupiešę gražų jos vaizdą.
Vienas labiausiai vaikus skatinančių dalykų eiti į mokyklą yra tai, kad jiems nebereikės miegoti pietų miego. Dirbdama mokykloje atlikau testą su vaikais. Vienas klausimų buvo, kur jiems labiau patinka – mokykloje ar vaikų darželyje? Dauguma atsakydavo, kad mokykloje, nes nereikia miegoti po pietų.
Nusivylimas mokykla dažnai ateina, kai vaikai savo kailiu patiria, kad čia pilna taisyklių, negalima kalbėti ir vaikščioti tada, kai nori. Galiausiai ir pietų miego ima trūkti.
Jei vaikas nenori eiti į mokyklą, reikėtų atsisukti į tėvus – kokią jie prasmę suteikia šiai įstaigai. Dažnai suaugusieji savo nuomonę apie mokyklą pasako tarp eilučių.
Pavyzdžiui, jei vaikas neklauso, atsikalbinėja, tėvai ima grasinti: nueisi į mokyklą, ten greitai tave išmokys elgtis – baigsis tau katino dienos.
Pamatysi tuomet, kaip gerai namie gyvenai. Norėdami gero tėvai mokyklą pavaizduoja kaip kalėjimą. Jie tai pasakė ir pamiršo, bet vaikas prisimena.
– Kaip tuomet reikėtų pasakoti apie mokyklą?
– Žinoma, nepieškite vien tik teigiamo mokyklos vaizdo, kad viskas puikiai seksis, nes tada vaikas gali nusivilti ir bus dar blogiau. Bet galima sakyti – jei vaikas nori būti didelis ir protingas, kaip tėtis ir mama, reikia išmokti tam tikrų dalykų.
Perspėkite vaiką, kad gali būti ir sunkumų, kuriuos jam reikės įveikti, kad reikės pačiam dėti pastangas. Bus visko, bet tėvai bus šalia ir padės įveikti kliūtis.
Jei vaikas jau kalba apie būsimą profesiją, galima akcentuoti tuos dalykus, kurių prireiks tai sričiai.
Taip vaikas susies savo svajones su reikiamais įgūdžiais, kurie gal ir nėra labai įdomūs.
Tėvai galėtų vaikui papasakoti savo patyrimus. Ne tik tai, kas buvo džiugaus, bet ir kaip įveikė sunkumus. Tėvams patarčiau vengti blogų komentarų apie mokyklą ir kalbant su draugais ar giminėmis. Tokie nugirsti tėvų pasakymai vaikams įstringa labiausiai.
Be to, tėvams reikėtų patiems jaustis kuo ramiau. Kartais sakome vaikams, esą viskas gerai, bet patys esame įsitempę arba net panikuojame, esame nervingi. Vaikas tai jaučia.
Jeigu mūsų kūno kalba nesutampa su žodžiais, vaikas pirmiausia dėmesį atkreipia į kūno kalbą, kuri yra reikšmingesnė.
– Kaip vaiką drąsinti, jei jis nenori grįžti po atostogų į mokyklą net ir žinodamas, kad susitiks su draugais?
– Paklauskite vaiko, pastebėkite patys, kodėl jis nenori. Galbūt per mokslo metus jis lanko per daug būrelių, gal jam trūksta poilsio. Tuomet peržiūrėkite dienotvarkę, ar ji tikrai nebuvo per sunki: pamokos, po to trys būreliai, namų darbai – ir į lovą.
Galbūt nenoras eiti į mokyklą kyla iš žinojimo, kad neturės laisvos minutėlės nieko neveikti ar pabendrauti su tėvais, kurie vasarą buvo laisvesni, o dabar vėl užsisuks darbuose.
Pasistenkite sureguliuoti gyvenimo ritmą, kad vaikui netrūktų dėmesio, poilsio.
Kita vertus, nereikalaukite iš vaiko, kad jis būtinai jaustų didelį norą eiti į mokyklą. Atsisukite į save – kad ir kaip mėgtume savo darbą, net ir po vienos ar dviejų savaičių atostogų grįžti į jį dažnai nėra lengva. O vaiko akimis laiko tėkmė dar lėtesnė. Tad du atostogų mėnesiai prilygsta vos ne pusmečiui!
Duokite vaikui suprasti, kad nejausti džiugesio prieš mokyklą yra normalu.
Tačiau norėdami prieš kitus pasirodyti, kad jų vaikas geresnis, ar nuraminti save, tėvai kelia atžalai per didelius emocinius reikalavimus, pyksta, barasi.
Jeigu vaikas labai užsispyręs, priminkite, kad mokykla yra jo pareiga, kaip jums pareiga yra darbas.
Ir jei vaikui atlikti pareigą bus sunku, tėvai padės su tuo susitvarkyti.
Pasitaiko situacijų, kai vaikas nenori eiti į mokyklą dėl blogų santykių su mokytojais. Jei jų nepavyksta išspręsti visoms trims pusėms, galbūt reikėtų pagalvoti apie mokyklos pakeitimą. Ypač pradinių klasių mokiniui tai svarbu, nes tuomet formuojasi esminis jo santykis su mokykla.
Norėčiau įspėti tėvus, kad vaikai, ypač žemesnėse klasėse, ima gudrauti.
Jie gali sutirštinti mokykloje kylančias problemas vien dėl to, kad nenori laikytis tvarkos, be to, buvo įpratę, kad namuose pasaulis sukasi aplink juos, o klasėje vaikas – vienas iš 30-ies.
Tokiu atveju tėvams svarbu stebėti vaiką, situaciją, pabendrauti su visomis pusėmis ir neskubėti priimti sprendimo.
– O kaip palengvinti naujoko dalią?
– Naujam mokiniui klasėje, kurioje visi susidraugavę, niekada nebus lengva.
Didžiausias indėlis šioje situacijoje yra mokytojo. Gal reikėtų pasodinti naujoką šalia globėjiškiausių mokinių, duoti daugiau komandinių užduočių.
Pagrindinis tėvų darbas – bendrauti su mokytoju, papasakoti apie vaiko pomėgius, kokios jo savybės gali padėti, o kokios trukdyti.
Pavyzdžiui, jei vaikui labai patinka futbolas, mokytojas pirmosiomis dienomis galėtų papasakoti apie futbolą. Tikrai klasėje atsiras daugiau šią sporto šaką mėgstančių vaikų.
Svarbu stebėti vaiko emocijas ir į jas reaguoti. Jei vaikui liūdna palikti senus draugus ir baisu naujoje klasėje, nesakykite jam: viskas bus gerai, tuoj priprasi.
Tokiu atveju vaikas nuris savo skaudulius ir bus dar sunkiau. Išsiaiškinkite, kodėl jam baisu, leiskite išsikalbėti, aptarkite galimus sprendimus. Nesistenkite užgožti vaiko emocijų, bet būkite šalia.
Jei vaikas bijo, kad su juo niekas nedraugaus, jokiu būdu nespręskite situacijos už jį, pavyzdžiui, prašydami mokytojos liepti kitiems su juo draugauti. Padėkite vaikui surasti sprendimą, ką jis galėtų padaryti, kad su juo draugautų.
Kitais žodžiais tariant, duokite vaikui meškerę, o ne žuvį. Tada jis jausis savarankiškesnis, labiau pasitikės savimi, taip pat geriau jausis.
Dar prieš pradedant lankyti naują mokyklą siūlyčiau tėvams su vaiku aptarti situacijas, kokių galima tikėtis, paieškoti jų sprendimų. Pavyzdžiui, kaip elgtis ir ką sakyti, jei naujoje klasėje prisistačius kas nors ims juoktis. O jei iškart pakvies žaisti, būti pasiruošus išdrįsti.
Ir šioje situacijoje svarbi tėvų ramybė. Pasistenkite nepanikuoti, tuomet ir vaikas jausis ramiau. Ypač mažesni vaikai linkę dramatizuoti. Aptarkite, kas nutiko, net leiskite išsiverkti.
– Kaip ir nuo kada vaikams reikia ruoštis mokyklai? O gal geriau dalį atostogų skirti mokslams, kad vaikas ne visai nuo jų atitrūktų?
– Mokytis per atostogas nepatarčiau. Mokyklai ruoštis galima pradėti paskutinėmis vasaros atostogų savaitėmis.
Pavyzdžiui, palaikyti panašią rutiną, kurios vaikas laikosi jau mokslams prasidėjus – eiti miegoti ir keltis mokslo metams įprastu metu.
Valgymo įpročiai irgi turėtų panašėti. Kad nebūtų taip: vasarą bulvių traškučiai ir ledai tada, kada patogu, o nuo rugsėjo – sveikas maistas ir tik nustatytomis valandomis.
Tuomet vaikui sunku persiorientuoti, ir mokslo metų pradžia įgauna neigiamą atspalvį.
Neturi kisti ir informacinių technologijų – telefono, planšetinio kompiuterio, kompiuterio, televizoriaus naudojimas. Jei vaikas vasarą gali ilgai tuo naudotis, o nuo rugsėjo staiga turi laikytis kitokio režimo, tikėtina, kad šeima susidurs su atžalos elgesio ir emocijų problemomis.
Tad patarčiau bent paskutinėmis vasaros savaitėmis laikytis mokslo metų metu įprasto valgymo, miego, poilsio, veiklos režimo, nepamiršti paisyti svarbiausių šeimos taisyklių.
Paskutinėmis savaitėmis vaiko dienotvarkėje turėtų mažėti pramogų. Bloga mintis leisti prieš mokyklą išsidūkti iki paskutinio atodūsio, o tada brėžti brūkšnį.
Paraginkite vaiką susitvarkyti stalčius, spintą, įsigyti trūkstamų mokyklinių priemonių. Šitaip jis po truputėlį pereis į naują metų etapą. bet tai darykite be įtampos, juk vaikui dar atostogos.
