Rugpjūčio 30 d. Vilniuje, S.Daukanto aikštėje prie Prezidentūros vyko maltiečių inicijuota šventė „Mažoj širdelėj – didelės idėjos“. Įvairios įmonės ir pavieniai žmonės kviesti į aikštėje pastatytas dėžes įdėti dovanų, kurios vėliau pasieks vaikus iš socialinės rizikos šeimų. Prašyta paaukoti kuprinių, sąsiuvinių, pieštukų, akvarelės, spalvoto popieriaus, ir kitko, ko vaikams reikia prieš mokyklą.
Kad vaikams iš sunkiai besiverčiančių šeimų kanceliariniai reikmenys tikrai reikalingi, parodo kad ir toks maltiečių atstovės Daivos Grikinienės pateiktas pavyzdys. Vienas berniukas nuolat gaudavo dvejetus už dailės ir darbelių pamoką, ir tik po kurio laiko paaiškėjo, kad jis pamokose nedalyvauja, nes gėdijasi, jog neturi dažų. O viena mergaitė, pernai iš maltiečių gavusi dovanų naują penalą su gražiais paveikslėliais, net apsiverkė, nes iki tol visuomet naudodavo vyresnio brolio jai perleistus reikmenis.
Ne veltui renginio vedėjas Jonas Radzevičius sakė, kad kanceliarinių priemonių vaikams reikia ne tik mokslui, bet ir tam, kad savo klasėje jaustųsi visaverčiai, ne prastesni už kitus.
Žmonių atneštas dovanas maltiečiai įteiks savo globojamiems vaikams iš socialinės rizikos šeimų, taip pat kanceliarinius reikmenis naudos savo įkurtuose tokiems vaikams skirtuose dienos centruose. Jų Lietuvoje yra 14, daugiausia – provincijoje.
Renginio organizatorė Rasa Stukienė pripažino, kad matyti, jog šiemet paramos vaikams surinks mažiau nei pernai. Ji sakė: „Reikmenis vaikams pradedame rinkti savo būstinėje nuo rugpjūčio 1 d., ir kol kas sulaukėme palyginus nedaug dovanotojų – tikriausiai kalta karšta vasara, kai žmonėms nesinori sukti galvos apie paramą vaikams.“
Pernai buvo paaukota kanceliarinių reikmenų maždaug už 13 000 eurų, užpernai – už 7 000, o šiemet, panašu, suma bus kažkur per vidurį.
Visgi ir šiemet dovanų S.Daukanto aikštėje surinkta nemažai: daugiausia gėrybių atnešė įvairių įmonių atstovai, kažko nupirkę kanceliarinių prekių skyriuose, o gal ir surinkę po konferencijų užsilikusių rašiklių. Šį tą atnešė ir pavieniai žmonės, kad ir mamos su vaikais. Jos dovanojo savo vaikų naudotas, bet dar gražiai atrodančias kuprines, kamuolį. Kai kurie pavieniai dovanotojai ir parduotuvėse nupirko keletą flomasterių ir pieštukų rinkinių.
R.Stukienė pripažino, kad retsykiais būna ir taip, kad žmonės dovanoja sąsiuvinių išplėšytais lapais ar murzinų apiplyšusių kuprinių. „Tada mums būna labai liūdna“, – sakė pašnekovė.
Renginyje dalyvavusi Vilniuje esančio dienos centro „Labirintai“ socialinė darbuotoja sakė, kad būna ir taip, jog vaikams dienos centre baigiasi flomasteriai ir jie nebeturi kuo piešti. Ką tuomet jie daro? Paramos ieško pačios centro darbuotojos – tiesiog skambina į įmones ir prašo paremti vaikus iš probleminių šeimų. Ne visuomet gauti to, ko reikia, būna paprasta.
Tačiau iš Vyžuonų miestelio (Utenos raj.) dienos centro į šventę su vaikais atvykusi pedagogė sakė, kad visgi žmonės mielai padeda vaikams, kuriems to reikia: „Pavyzdžiui, paskelbiame feisbuke, kad reikia savanorių, ir jų atsiranda. Jiems sakome, kad vaikus gali pamokyti to, ką patys gerai moka – gal nerti, gal floristikos, gal žaisti futbolą. O kartais vaikui, kuriam sunki diena, tiesiog reikia žmogaus, kuris jį išklausytų. Dar labiau, nei daiktų, tokiems vaikams reikia bendravimo.“
