Kaip ugdyti pozityvų vaiko protą naujais mokslo metais?

Dr. Danielis J. Siegelas ir dr. Tina Payne Bryson knygoje „Smegenys, tariančios TAIP“ rašo, jog svarbu tėvams žinoti, kaip ugdyti vaiko pozityvų protą. Autorių nuomone, pozityvus protas – tai atitinkamai susiformavusios neuronų jungtys smegenyse, kurios padeda vaikams ir suaugusiems į pasaulį žvelgti atvirai, tvirtai, atjaučiančiai ir būnant savimi.

Kad šios smegenų jungtys tinkamai susiformuotų nereikia daryti kažkokių sudėtingų dalykų, tereikia vaiko protui suteikti pilnavertę „mitybą“ kiekvieną dieną. JAV žemės ūkio departamentas yra sudaręs sveiko ir nesveiko maisto piramidę t.y. kokių maisto produktų dienos racione turi būti daugiausiai ir kokių mažiau. Lygiai taip pat turime įtraukti 7 kasdieninės protinės veiklos rūšis, kurios sudarys vaiko sveikos mąstysenos „patiekalą“. Šį „patiekalą“ paruošė garsus organizacijų konsultavimo specialistas Davidas Rochas. Visos jo sudėtinės dalys leis pajusti vaikui vidinę harmoniją, stabilumą ir pasitikėjimą savimi.

Negalima trumpinti miegui skirto laiko kitų veiklų sąskaita. Vaikams reikia 8-10 valandų miego per parą. Per šį laiką vaiko smegenys pailsi, atsistato ir vėl geba priimti naują informaciją, susikaupti bei įveikti kasdienybės iššūkius.

Tai laikas skirtas mokslams, tyrinėjimui. Susikaupimo laiką sudaro valandos, praleistos darželyje, mokykloje bei namuose ruošiant pamokas. Jis yra būtinas vaiko dienotvarkėje. Vaikai, kurie yra intravertai, gali būti linkę per ilgai užsibūti susikaupimui skirtame laike. Tada jo nebelieka bendravimui ir žaidimams. Tėvai, kurie nori, kad vaikas mokytųsi vien labai gerais pažymiais, galbūt verčia vaiką ilgai ruošti pamokas ir taip atima iš jo kitus, ne mažiau svarbius pozityvaus proto „patiekalus“. Reikėtų žinoti, jog labai retas vaikas mokosi vien tik puikiais pažymiais ir tėvai turi padėti vaikui atrasti būdus atsipalaiduoti, žaisti, bendrauti.

Vaikui reikia bendravimo su šeimos nariais ir draugais. Bendraudamas vaikas mokosi empatijos, atjautos, o tai yra svarbūs dalykai jo visapusiškam ugdymui. Mokant empatijos, galima paklausti vaiko: „Kaip, tu galvoji, jaučiasi šios knygos herojus?“, „Kodėl, tavo manymu, šio filmuko personažas verkia?“ Vėliau, vaikui kalbant apie dienos įvykius, galima užduoti klausimus: „Įdomu, kas nutiko auklėtojai prieš pamokas, kad ji šiandien buvo tokia suirzusi?“. Bendraujant, reikėtų leisti vaikui rodyti įvairias emocijas – džiaugsmą, susirūpinimą, susidomėjimą, pyktį, liūdesį ir skatinti teigiamas emocijas.

Fizinė veikla išskiria laimės hormoną, ji padeda atsikratyti dienos įtampos, pamiršti stresines situacijas. Be to, vaikams augant formuojasi jų laikysena, judėjimo aparatas, raumenynas ir fizinė veikla jiems yra dar svarbesnė negu suaugusiems. Dažnai vaikai skundžiasi, kad jiems neįdomios fizinio lavinimo pamokos mokykloje. Tai nereiškia, kad vaikas nenori sportuoti, tiesiog reikia padėti atrasti sporto šaką, kuri jam patiktų. Prie fizinės veiklos galima priskirti ir įvairius aktyvius žaidimus.

Šis laikas reikalingas, kad vaikas galėtų apmąstyti dienos įvykius, išjausti jam kilusias emocijas bei susidėlioti savo mintis. Tėvai turėtų žinoti, kad tai būtinas laikas dienotvarkėje ir pamačius savo vaiką nuobodžiaujant, žiūrint pro langą ar nieko neveikiant, neužkrauti jam kažkokių pareigų, bet leisti ramiai pabūti su savo mintimis, sustoti, nurimti.

Vaikams reikia laiko, kai jie gali atsipalaiduoti. Per šį laiką, galbūt jie norės trumpam atitrūkti nuo realybės žiūrėdami filmukus ar būdami prie kompiuterio. Kartais vaikai randa savų būdų atsipalaiduoti, susiradę pieštukus jie piešia, skaito knygas, bendrauja. Per šį laiką tėvai turi leisti vaikui daryti tai, ką jisai nori.

Per žaidimus vaikai mokosi labai daug dalykų, kurie lygiai tokie pat svarbūs harmoningam jo vystymuisi, kaip ir naujų žinių įgijimas mokantis mokykloje. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį ar vaikas nėra toks užimtas įvairiais būreliais, popamokine veikla, kad nebelieka laiko žaisti su draugais ar namiškiais. Žaisdami vaikai ugdo kūrybiškumą, atsipalaiduoja ir mokosi spręsti nestandartines situacijas. Jie gali laisvai išreikšti emocijas, krykštauti, džiūgauti ir taip atgauti vidinę pusiausvyrą po dienos įspūdžių.

„Pažink save“ stovyklų vadovė Raimonda Šuopytė sako, kad žaisdami vaikai išmoksta laikytis taisyklių ir bendradarbiauti. To pasekoje jie suranda sau draugų. Žaidimai ypač naudingi uždariems vaikams, nes padeda jiem įveikti bendravimo baimes ir labiau atsiskleisti. R. Šuopytės nuomone, būtų labai naudinga, jei mokyklose vaikai galėtų turėti žaidimų laiką per pertraukas. Mokyklose galėtų būti tam skirti žaidimų kambariai ir vienas vadovas, kuris įtrauktų ir padėtų susidraugauti skirtingų amžiaus grupių vaikams.

Vaikai geba išlikti stabilūs, tvirti ir atviri naujiems dalykams, kai visi 7 punktai įtraukiami į jų dienotvarkę. „Pažink save“ stovyklose jau išbandyti tokie užsiėmimai kaip arbatos gėrimo ceremonija, padedanti atsipalaiduoti, riedlenčių ir aikido sportas, įvairūs orientaciniai žaidimai. Šių įvairių, besikeičiančių veiklų dėka ugdomas vaikų smalsumas, bendravimo įgūdžiai ir jie vis drąsiau sako „taip“ naujiems iššūkiams kaip, pavyzdžiui, pasirodyti viešai stovyklos uždarymo renginyje.

Mes suaugusieji labai greitai įvaldome „skubėjimo meną“ ir dažnai pernelyg stengiamės susikaupti ties savo darbais. Atsikvėpti, atsipalaiduoti, džiaugtis bendravimu ir užsiimti fizine veikla mums taip pat svarbu, kaip ir mūsų vaikams. Juk vaikai dažnai kopijuoja savo tėvų elgesio modelius.