Pasidomėjome šia istorija plačiau ir tuo pačiu pasiaiškinome, ar tokiais atvejais, kai aplinkiniams atrodo, kad vaikui kažkas negerai, o jo tėvai tą neigia, neabejingi žmonės gali ieškoti pagalbos.
Egidijaus įrašas feisbuke skambėjo taip: „N. turi stiprų pasąmoninį potraukį paukščiams. Ir jau ganėtinai seniai. Nors pati pyksta, širsta ant Dievo, kad Jis nesirūpina vargšais, sužeistais gyvūnėliais, leidžia juos skriausti, pati pasigauna vargšus paukštelius ir nesąmoningai beniurkydama, begniuždydama, bemėtydama į orą, vargšelius nugaišina, pražudo. Prieš kelis metus atėjo pas mus į svečius, kad mes nuvežtume gražuolį strazdą pas veterinarą. Deja, strazdas nugaišo mūsų akyse.
Prieš pusantro mėnesio mūsų kaimynas išvadavo paukštelius, kuriuos, tupinčius kartoninėje dėžėje, pagaikščiu talžė N. su drauge. 3 iš 5 paukštelių išgelbėti kaimynams nepavyko, jie po poros dienų pasimirė.
Prieš savaitę N., nematydama pakraupusios barmenės, restorano terasoje norėjo pagauti balandį. Tačiau, einant Laisvės al., po kelių nesėkmingų bandymų, mergaitei pavyko vikriai sučiupti rankomis vargšą išsigandusį balandį. Pagavo ir greitai išmetė į orą. Paskum pasigavo dar vieną. Džiaugsminga atėjo su juo fotografuotis.
Bet tai jau – rimtas sutrikimas, kurį, nustačius tikslią diagnozę, būtina nedelsiant gydyti.
N. mama, deja, visa tai toleruoja, nemato čia problemos. Iš pas mus viešėjusios psichologės turėjo suprasti, kad N. būtina operatyvi ir kompetentinga psichologinė pagalba, kruopštus ištyrimas Vaiko raidos centre.
„Ne ne ne, niekada, mums nereikia jokių raidos centrų“, – į mano klausimą, kada kreipsis pagalbos, radikaliai ir piktai išrėžė mama. Negano to, matydama nuolatos N. rankose spalvotą popierinį paukščio muliažą, taip pat į tai reaguoja teigiamai. Nors šis „nekaltas“ muliažas, turint aktyvų, nevaldomą potraukį „medžioti“ paukščius, žymiai labiau stiprina tą negatyvų potraukį.
Šįryt, apie 5 val., netyčia nešiau į konteinerį šiukšles. Pirmojo aukšto laiptinės aikštelėje mažumėlę išsigandau pastebėjęs kampe, tarp dviejų šarvuotų durų, tupintį stresuojantį balandį. Šalia matėsi gausios paukščio išmatų krūvelės. Laiptinės durys buvo uždarytos. Vadinasi, balandis nakčiai buvo paliktas nugaišti.
Pravėriau uždarytas laiptinės duris. Atsinešiau fotoaparatą, pasikviečiau Rūtą, iš miegų buvau priverstas pažadinti gyvūnus mylinčius kaimynus. Trumpam, kelioms minutėms, buvau užkopęs laiptais į namus. Grįžęs paukščio jau neberadau. Balandžio laiptinėje, pasirodo, nerado ir į pagalbą atskubėjęs gretimo namo kaimynas.
Džiaugėmės, kad balandžiui tikriausiai pavyko sėkmingai išskristi į laisvę. Bet visa tai tęstis tikrai toliau nebegali. Būtini mūsų su [žmona] Rūta ir aktyvių kaimynų radikalūs sprendimai. N. psichinė sveikata vos ne dienomis sparčiai blogėja. O mamai ir toliau dzin dzi lin.
Mama dar nežino, kad, už specialistų nustatytą bet kokią diagnozę, kuomet mergaitė nėra gydoma, teikiama derama, kompetentinga pagalba, už vaiko nepriežiūrą, gali susilaukti įvairių sankcijų. Taigi, kaimynų grupelė jau rengiasi skambinti 112, galvoja kreiptis į pagalbos į kitas tarnybas. Prašo, kad aš surašyčiau kokį raštą. Bet man kol kas labai nesinori eiti prieš savo krikšto dukrą. Juoba, N. gimimo dienos išvakarėse.
Tačiau ir mes su Rūta regime kaip gražiai mergaitei sparčiai blogėja savijauta. Delsti tikrai nevalia!!! Skubūs sprendimai turi būti priimami jau šiandien!!! Patikėkite, mums su Rūta labai ir labai gaila šios mielos Mergaitės, kuriai – čia ir dabar (!) – yra būtina psichologinė pagalba.“
Policijai užteko įrašo feisbuke
Lrytas.lt susisiekus su Egidijumi, jis paaiškino, kad jo krikšto dukra N. su mama Rasa gyvena tos pačios laiptinės kitame aukšte. Giminystės ryšiai Egidijaus su jomis nesieja, bet jam norisi savo krikšto dukra rūpintis. Mama dukrą augina viena, verstis jai nelengva, mergaitė retai kažkur išvyksta iš namų, turi tik vieną draugę.
Ar mergaitė tikrai kalta dėl to, kad rytą laiptinėje tupėjo balandžio jauniklis, Egidijus įrodymų neturėjo, bet darė tokia išvadą, kadangi laiptinėje seniau balandžių nebūdavę, na, o mergaitės noru skriausti paukščius jis įsitikinęs ne kartą.
Be aprašytų socialiniame tinkle atvejų, jis atsiminė dar vieną, kaip mergaitė stadione mėtė į orą varną, dar nemokėjusią skristi. Tik suaugusiųjų sudrausminta paukštelį paleido.
Ar visgi jis vien iš netinkamo elgesio su paukščiais „diagnozavo“, kad mergaitei reikia gydymo, ar įtarimų jam kelia ir kažkokie kiti jos elgesio ypatumai? Jis sakė, kad kartą kavinėje mergaitė pasiėmė sau visą krūvą cukraus pakelių, o daugiau netinkamo elgesio pavyzdžių nepateikė.
Egidijus sakė, kad po to, kai laiptinėje aptiko balandį, vyko į policiją, kur padavė kaimynės rašytą pareiškimą apie netinkamą mergaitės elgesį su gyvūnais, taip pat ir savo pareiškimą. Kaip konkrečiau jis formulavo savo kaltinimus? Vyras atsakė: „Aš pareiškimo paruošęs neturėjau, parodžiau tyrėjai, ką rašiau feisbuke. Sakiau, kad galiu perrašyti kitaip, bet ji sakė, kad priims pareiškimą ir tokia forma.“
Kaimynas terorizuoja?
Kai Lrytas.lt žurnalistė susisiekė su mergaitės mama Rasa, toji rėkte išrėkė: „Mano vaikas neskriaudžia paukščių, mano vaikas myli gyvūnus! Esu užsiėmęs žmogus, neturiu laiko čia aiškintis. Jeigu domitės „pliatkais“, žinokite, kad tas žmogus, kuris parašė straipsnį, turės didelių nemalonumų! Aš vakar parašiau pareiškimą į policiją, nes jis užsipuolė nepilnametį asmenį, neturėdamas visiškai jokių įrodymų.
Ir tas žmogus yra psichiškai nestabilus, jam pačiam gydytis reikia! Jį žino visas rajonas, jis čia neduoda ramybės, puldinėja tai vienus, tai kitus. Jis turės didelių nemalonumų, o jūs, jei domintės „pliatkais“, domėkitės ir toliau, aš tokiem dalykam neturiu laiko – aš renku medžiagą, viską nešu į policiją, viskas segama į bylą ir bus sutvarkyta, nes dabar asmens privataus gyvenimo ir duomenų apsauga labai sustiprinta.“ (Čia Rasa turbūt turėjo omeny tai, kad Egidijus paviešino informaciją apie jos dukrą socialiniame tinkle. Ten buvo nurodytas mergaitės vardas ir amžius, bet jos pavardės ar gyvenamosios vietos nurodyta nebuvo, nebuvo ir jos nuotraukos. – red. pastaba).
Egidijaus ir Rasos kaimynė Birutė situaciją apibūdino taip: „Egidijus gal kiek ir jautriai reaguoja į įvairias situacija, be reikalo nervinasi, bet šiuo atveju jis teisus. Man prieš keletą savaičių teko savo akimis matyti, kaip toji mergaitė su drauge atnešė ir į krūmus padėjo dėžę su paukščiukais. Vakare ją iš ten paėmė ir nešėsi, per ją daužydamos pagaliu. Kieme buvę vyrai dėžę iš jų paėmė, išgirdę joje cypsėjimą, ir ten rado penkis strazdo jauniklius. Tikriausiai mergaitės landžiojo po krūmus ir juos paėmė iš kokio lizdo, gal ir dviejų lizdų, juk tiek paukščiukų tikrai negalėjo rasti nukritusių ant žemės.“
Vyrai tuos paukščiukus perdavė Birutei, bet kol toji rado, kokia gyvūnų globos organizacija gali jais pasirūpinti, ir jai perdavė, trys paukščiukai padvėsė.
Dabar moteris, Egidijaus paraginta, per jį perdavė policijai pareiškimą apie šį kelių savaičių senumo įvykį. Kitų mergaitės netinkamo elgesio pavyzdžių ji nėra mačiusi.
Moteris sakė: „Manau, mama tikrai turėtų mergaitei akcentuoti, kad šitaip elgtis su paukšteliais nevalia. O jei tėvams tokie dalykai atrodo nereikšmingi, gal juos sudrausmintų baudos.“
Baudos gali būti taikomos
Kauno Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Tomas Barkauskas sakė: „Kai laukiniai paukščiai paimami iš natūralios aplinkos, gali būti skiriama bauda. Jei tie paukščiukai žuvo, ir tai būna įrodyta, gali būti priskaičiuojama ir bauda už žalą aplinkai. Vaikams administracinės priemonės netaikomos, tačiau gali būti nubaudžiami jų tėvai. Tiesa, iki šiol neteko susidurti su atvejais, kai būtų skundžiami vaikai dėl to, kad skriaudžia paukščių jauniklius.“
Neteisėtas laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, jų paėmimas iš natūralios aplinkos arba jų įgijimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 150 eurų.
Jei kaimynai nesutaria
Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Eglė Andriuškienė teigė, kad tokiais atvejais, kai žmogui atrodo, kad kaimynai ar kiti žmonės nesirūpina vaiku ir nekreipia dėmesio į tai, kad jam galbūt reikia psichologinės ar pan. pagalbos, apie tai galima raštu pranešti Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir čia bus atliekamas tyrimas. Jei vaikas elgiasi keistai, o tėvai tvirtina, kad viskas gerai, bus įvertintas grėsmės vaikui lygis. Pagal naujus reikalavimus, bus skiriamas atvejo vadybininkas, ir žiūrima, kokia pagalba reikalinga šeimai.
Kita vertus, galbūt tikrai vaikui pagalbos nereikia, o kaimynas ar kitas asmuo tiesiog be reikalo ieško priekabių. Tokiu atveju vaiko tėvai galėtų kreiptis į policiją. Jei tėvai įsitikinę, kad su vaiku viskas gerai, o kaimynai be reikalo nuolat priekaištauja, tai ir telieka policija.
