Vardus tyrinėjanti specialistė, Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorė Daiva Sinkevičiūtė teigė: „Taip, dabar žmonės vaikus mėgsta vadinti senelių, prosenelių vardais, ir tokie vardai kaip Motiejus, Vincas, Barbora, Julija, Eleonora vėl sugrįžta į madą. Kita vertus, dalis šių vardų, pvz., Jonas, Antanas, ir nebuvo tapę retais vardais. Pastaraisiais dešimtmečiais juos papildė kiti krikščioniškos kilmės vardai, buvę plačiai paplitę prieš šimtmetį – Jokūbas, Motiejus, Kotryna.“
Jonas yra hebrajiškos kilmės vardas, reiškiantis „Dievas (Jahvė) yra gailestingas“. Šis vardas per pastarąjį šimtmetį plačiai paplito Lietuvoje ir dabar tai vienas populiariausių vardų, kuris kasmet patenka į naujagimių vardų dešimtukus.
Jono vardas Lietuvoje pradėtas vartoti nuo XVI a., kai Lietuva buvo apkrikštyta. Jis yra skolintas iš lenkų kalbos, iš vardo Jan.
O ar per Jonines gimusiai mergaitei teisingiau būtų duoti vardą Jonė, Joana ar Janina? D.Sinkevičiūtė paaiškino: „Tai yra tos pačios kilmės vardai, kurie susidarė skirtingose kalbose: Jonę pasidarėme patys XX a. pradžioje iš vardo Jonas, Janiną perėmėme iš lenkų kalbos, kur jis susidarė XIX a. antroje pusėje, o Joaną taip pat perėmėme iš lenkų kalbos, tik forma Joana yra perimta iš lenkų kalboje vartojamos formos Joanna, kuri žinoma nuo XIV a., o anksčiau vartota forma Johanna. Yra ir kitų šio vardo variantų – Žana, taip pat Džeinė, Chuana, kurie, manau, Lietuvoje plis, o jų vartojimas atspindės globalizacijos įtaką“.
Panašiai yra ir su berniukų vardais: Lietuvoje yra žinomos ir vardo formos Jonis, Jonius, Ivanas ir Chuanas. Taip pat 2017 m. Lietuvoje atsirado Džovanis, iš italų kalbos perimtas vardo Jonas variantas.
Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė sakė, kad per Jonines gimusiems vaikams Jonų ir Janinų vardas neteikiamas masiškai, tačiau po kelis tokiu vardu pavadinamus naujagimius pasitaiko. Tiesa, šiuolaikinėms mergaitėms dažniau duodamas Jonės vardas, būna ir Joanų, o Janinos pastaraisiais metais visai užmirštos.
Registrų centro duomenimis, 2017 m. Jonais pavadinti 318 berniukų, Jonėmis – 33, Joanomis – 20 mergaičių. 2018 m. Jono vardus jau gavo 69 berniukai, Jonės – 4 mergaitės, Joanos – 6 mergaitės.
Gal pagerbti senelį?
„Toks reiškinys, kai vaikams duodami senelių ar prosenelių vardai, yra įprastas visų kalbų vardynuose, o jis aiškintinas ir nostalgija praeičiai, ir žmonių noru rasti gražiai skambančių retų vardų. Suprantama, kad kai kuriose šeimose vaikaičiui yra duodamas senelio ar močiutės vardas, gerbiant jų atminimą“, – sakė D.Sinkevičiūtė.
I.Jurgutienė pastebėjo, kad Lietuvoje gimusiems vaikams senelių vardai suteikiami ne itin dažnai. Užtat iš JAV gyvenantiems lietuviams gimusių vaikų vos ne kas antras gauna Jurgio, Antano, Gedimino ar kitą tokio stiliaus vardą. Neseniai JAV gimė ir Birutė – Vilniuje toks vardas mergaitei neduotas jau seniai.
Suprantama, tikras kunigaikščių vardų antplūdis buvo, Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Jis tęsėsi maždaug penkerius metus, paskui tokių vardų sumažėjo.
I.Jurgutienė pastebėjo, kad užsienyje populiarūs dvinariai vardai populiarėja ir Lietuvoje. Neretai prosenelio vardas tampa antruoju dvinario vardo vardu, tarkim, Marija Petronėlė. Galima nujausti, kad ateityje toks vaikas visgi bus vadinamas vienu vardu.
Seniausi iš seniausių
Tokie vardai kaip Petras, Ona, Jadvyga ar Motiejus yra ne lietuviški, o iš kitų kalbų perimti vardai, kurie juos paskolinius, suprantama, buvo pritaikyti prie lietuvių kalbos. Jie nėra tokie seni kaip savos kilmės – baltiški vardai.
D.Sinkevičiūtė paaiškino, kad patys seniausi lietuvių vardai yra dvikamieniai, pvz., Daumantas, jų trumpiniai, pvz., Butys, ar apeliatyviniai vardai, pvz., Jaunutis. Dalis šių senų vardų yra Lietuvoje vartojami ir dabar, nors Lietuvai priėmus krikštą ši tradicija – vadinti vaikus savos kilmės vardais – buvo nutrūkusi ir atgaivinta tik nuo XX a. pradžios.
Kai kurie vardai yra fiksuoti vien istorijos dokumentuose, pvz., Judeika, Meižis, Budrys, bet dabar jais nėra vadinami vaikai.
