„Mums su žmona nuo rugsėjo kaip mantrą kartojo, kad vaikai, baigę priešmokyklinio ugdymo grupę, neturi mokėti skaityti. Tačiau pirmoką auginančio kolegos patirtis rodo ką kitą. Jam su žmona teko patirti stresą, nes jų sūnus į mokyklą nuėjo nemokėdamas skaityti, o daugelis jo bendraklasių jau gebėjo perskaityti ir suvokti užduotis vadovėlyje“, – pasakoja būsimos pirmokės tėtis Žilvinas.
Pasak jo, dukra, baigusi priešmokyklinio ugdymo grupę, moka skiemenuoti, pažįsta spausdintines raides, tačiau kitų įgūdžių jai dar trūksta. Nenorėdamas, kad vaikas mokykloje patirtų stresą, jis drauge su žmona dukrą nutarė mokyti namuose. Panašia patirtimi dalijasi ir kiti tėveliai internetiniuose forumuose.
„Švietimo ministerijos pateikiamoje bendrojoje ugdymo programoje rašoma, kad vaikas atėjęs į mokyklą turi mokėti skaityti kelių sakinių ar ilgesnius tekstus. Tada kyla klausimas ar darželiuose dirbančios mokytojos žino, kokie reikalavimai įrašyti programoje?“ – svarsto būsimos pirmokės tėvas.
Pedagogas turi padėti pasivyti
Pasak ŠMM Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėjos Laimutės Jankauskienės, viena svarbiausių ikimokyklinių įstaigų užduočių yra ne tik ugdyti vaikus, bet ir bendrauti su tėvais. Ji taip pat sako, kad pirmieji vaikų žingsniai – karakulių paišymas, raidžių pažinimas ir suvokimas iš tiesų prasideda labai anksti, o profesionalūs pedagogai šią raidą turi išmanyti.
„Šiuolaikiniai vaikai gabūs. Kai kurie jau būdami ketverių pažįsta raides, būdami penkerių pradeda skaityti, o šešiamečiai jau gali parašyti laišką Kalėdų Seneliui. Kaip ir minėjo būsimos pirmokės tėvelis, programoje nurodyta, kad kai kurie vaikai turi gebėti perskaityti pavienius žodžius, kai kurie – ilgesnius sakinius, taip pat mokėti taisyklingai laikyti rašiklį ar parašyti daugumą raidžių. Čia jau pedagogo problema, jeigu jis sako, kad vaikai neprivalo mokėti tam tikrų dalykų“, – kalba L. Jankauskienė.
Jos teigimu, į pirmąją klasę ateina vaikai, turintys skirtingų gebėjimų. Taigi pradinių klasių mokytojos užduotis – tikslingai individualizuoti mokinių ugdymą ir padėti pasivyti sparčiau besimokančius.
Klaidinga manyti, kad privačioje mokykloje vaikams bus skiriama daugiau dėmesio ir mokytojas galės skirti daugiau laiko mažiau mokantiems vaikams, sako ŠMM ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja. Tai priklauso ne nuo mokyklos, o nuo konkretaus pedagogo.
Mokykloje mokosi skaityti, namuose – bendrauti
Pradinių klasių mokytoja Rasa Jurgelevičienė sako, kad į mokyklą ateina vaikai, turintys skirtingų gebėjimų. Pasak jos, skaitymas – labai individualus dalykas, priklausantis nuo vaiko asmeninių savybių: gebėjimo susikaupti, dėmesingumo ir atminties. „Vaikai turi išmokti techniškai tvarkingai skaityti iki antros klasės pabaigos. Jei tada vaikas skaityti neišmoksta ateityje jam gali būti sunku suvokti skaitomą tekstą“, – sako pedagogė.
Jos patarimas tėvams – ne mokyti vaikus, o rodyti jiems pavyzdį: „Geriau skaitykite vaikams knygas, bendraukite su juo, ugdykite vertybes. Mokytojui didesnis iššūkis yra ne vaikas, nemokantis skaityti, o vaikas, nemokantis bendrauti.“
Mokykla neturi būti vaizduojama kaip baubas
„Teko kalbėtis ne su vienu mokytoju, teigiančiu, kad klasėse yra per 20 vaikų, tad kiekvienam iš jų skirti pakankamai laiko yra sudėtinga. Tempai nemaži, todėl mokytojas turi galvoti apie visos klasės poreikius ir laikytis sudarytos mokymo programos“, – pastebi Žilvinas. Todėl drauge su žmona jis stengiasi dukrą išmokyti skaityti iki rugsėjo.
Būsimos pirmokės tėtis norėtų, kad Rugsėjo 1-oji dukrai būtų šventė, o ne streso kupinas laikotarpis, nes reikės susitikti su jai nepažįstama mokytoja ar klasės draugais.
Tačiau psichologė Jūratė Bortkevičienė skuba nuraminti susirūpinusį tėvelį: „Tėvų nerimas yra suprantamas, tačiau gebėjimas skaityti ar rašyti nėra susijęs su vaiko adaptacija. Čia svarbesni yra jo bendravimo įgūdžiai. Vaikas, kuriam sunkiau sekasi mokytis gali lengvai pritapti, nes moka puikiai bendrauti. Tuo tarpu net ir mokančiam skaityti ar skaičiuoti introvertui bus sunku būti apsuptam daugybės žmonių. Jam reikės daugiau laiko priprasti prie pasikeitusio gyvenimo ritmo.“
Psichologės teigimu, svarbiausia – negąsdinti vaiko ir nenupasakoti mokyklos, tarsi didžiausio baubo, kur galioja tik daugybė reikalavimų ir draudimų, o veikiau stiprinti vaiko smalsumą ir norą mokytis.
„Daug dėmesio skiriame akademiniams vaiko pasiekimams, tačiau pamirštame, kad vaikas turi mėgti mokymosi procesą, – sako J. Bortkevičienė. – Yra skirtingų vaikų, skirtingų šeimų. Reikia nepamiršti, kad yra vaikų, kuriems namuose trūksta dėmesio, todėl pedagogas juos turi ne tik mokyti, bet ir skirti dėmesio. Iš tiesų tėvų užduotis bendrauti su vaiku ir pasirūpinti jų emocine būsena, o pedagogų – mokyti.“
Vaikams reikia rodyti pavyzdį ir ugdyti jų emocinį intelektą, įsitikinusi psichologė. Anot jos, tėvai taip pat turi kalbėtis su vaikais ir jiems pasakoti apie savo būseną: kai kuriuos sunkumus, liūdesį ar baimes ir palaikyti vaikus, kai baimės kankina juos.
„Dažnai kalbama apie „sunkius“ vaikus. Iš tiesų tai vaikai, kuriems trūksta dėmesio. Jei išmokytume savo vaikus, kad nėra blogų vaikų, yra tik tie, kuriems trūksta dėmesio, kuriems yra sunku, po truputį ir jūsų vaikai išmoktų gerumo ir meilės kitam žmogui“, – sako J. Bortkevičienė.
