„Jei norite, kad vaikai būtų protingi, skaitykite jiems pasakas. Jei norite, kad jie būtų labai protingi – skaitykite labai daug pasakų“, – yra sakęs Albertas Einšteinas. Pasakų nauda vaikams nenuginčijama: jos padeda pažinti pasaulį, atskirti gėrį nuo blogio, atsakyti į daugybę klausimų, lavinti vaizduotę. Įrodyta, kad vaikai, kuriems prieš miegą sekamos pasakos, vėlesniame amžiuje geriau įsisavina informaciją. Net vienas psichoterapijos metodų yra pasakų terapija.
Deja, kaip pastebi Kauno apskrities viešosios bibliotekos atstovai, klausos negalią turinčių vaikų tėvai ne visada nori mokytis gestų kalbos, dažnai apsiriboja keliais paprasčiausiais gestais, todėl jų vaikai auga be pasakų. Norėdama pakeisti situaciją, Kauno apskrities viešoji biblioteka 2015-aisiais vykdė projektą „Pasakos gestų kalba“ ir parengė dešimties lietuvių liaudies pasakų įrašus gestų kalba. Šiuo metu projektas atnaujintas – norima parengti dar dešimt pasakų, šįsyk – užsienio rašytojų.
Pasakų svarba
Kaip teigia projekto kuratorė Ieva Birmantaitė, šie įrašai praverstų kaip mokomoji priemonė tėvams ir kitiems artimiesiems, norintiems išmokti sekti pasakas savo vaikams, ir padėtų stiprinti negirdinčių vaikų turinčių šeimų tarpusavio ryšius.
„Neabejotinai didžiausią poveikį vaiko raidai daro būtent pasakos, sekamos tėvų, senelių. Tai ypač svarbu ankstyvosios vaiko raidos etapu, kai jis dar nemoka skaityti. Tėvai ar globėjai, apsiribodami tik buitiniu komunikavimu gestų kalba, negeba perteikti literatūrinės pasakų kalbos, – pastebi I. Birmantaitė. – Kurčiųjų gimtoji yra lietuvių gestų kalba, todėl visa informacija, tekstas ar pasakos, pateiktos šia kalba, suprantamos geriau negu perskaitytos lietuvių rašytine kalba.“
Kurčiųjų bendruomenė atkakliai siekia, kad kuo daugiau viešosios informacijos būtų pateikiama ir gestų kalba. Bendruomenė norėtų, kad daugiau televizijos programų būtų verčiamos į gestų kalbą, kad būtų kuriama spektaklių, edukacinių veiklų. Jau yra iniciatyvų, kuriomis galima džiaugtis. Pasakos gestų kalba – dar vienas žingsnis link visaverčio kurčiųjų gyvenimo.
„Pasakos vaikus ugdo, padeda jiems augti, pažinti pasaulį, kultūros ženklus, mąstymo ir elgesio modelius. Susitapatinimas arba kitų tapatinimas su pasakos herojais leidžia lengviau suprasti savo ir kitų poelgių motyvus, todėl ugdo empatiją, be to, moko savikontrolės ir elgesio, pavyzdžiui, įveikti baimes“, – pasakų svarbą aiškina projekto kuratorė.
Gestų kalbos pagrindą sudaro veido mimika, kūno kalba ir gestų kalbos gramatika. Visa tai kurčiam vaikui nemažai paaiškina, lavina vaizduotę, o rašytinis tekstas priimamas tarsi negyvas.
Dešimt pasakų – negana
Pašnekovė džiaugiasi, kad prieš trejus metus pavyko sukurti dešimties pasakų archyvą, tačiau to negana. „Ar vaikas gali užaugti tik su dešimt pasakų?“ – retoriškai klausia ji. Naujų pasakų poreikį išsakė ir klausos negalią turinčių asmenų bendruomenės atstovai. Šiuo metu archyve galima rasti šias lietuviškas pasakas: „Trys plunksnos“, „Trys broliai“, „Šimtas zuikučių“, „Mergaitė iš jūros“, „Kas nedirba, tas nevalgo“, „Kaip žvėrys lapę teisė“, „Kaip rupūžė su vėžliu tigrą apgavo“, „Gudri mergina“, „Apie du panašius brolius“ ir kone lietuvių tautiniu epu laikomą „Eglė žalčių karalienė“. Visos pasakos pateikiamos ir su subtitrais.
Pirmajam projektui atrinktos pamokančios, moralines nuostatas formuojančios pasakos, atsižvelgta į jų apimtį (kad nebūtų per ilgos), populiarumą, temą ir kitus specialistų išskirtus kriterijus.
Vis diskutuojama, esą lietuvių liaudies pasakos žiaurios ir gali traumuoti jautrią vaiko psichiką, kad ne visos jos tinkamos vaikams („Eglė žalčių karalienė“, kur Eglės broliai užkapoja žaltį, laikoma viena tokių „pavojingų“ pasakų). Pasak I. Birmantaitės, požiūris, jog kai kurios pasakos pernelyg žiaurios, kyla neįsigilinus ir nenorint suprasti. Ji patikina, kad pasakos šiame projekte atrenkamos itin atsakingai.
Prisidėti gali kiekvienas
Kauno apskrities viešosios bibliotekos pasakų gestų kalba archyvas – vienintelis toks Lietuvoje. Jis visiems prieinamas adresu https://vaikai.kvb.lt/node/2378. Kiekvienas, norintis prisidėti prie projekto įgyvendinimo, gali paaukoti norimą sumą adresu https://www.aukok.lt/projektai/Pasakos-gestu-kalba.
Šiuo metu paaukota beveik 3000 eurų, iki rudens tikimasi surinkti 5000 eurų. „Džiaugiamės ir esame dėkingi tiems, kurie jau spėjo prisidėti prie iniciatyvos“, – sako I. Birmantaitė, pabrėždama, kad nuo surinktos sumos priklausys, kiek pasakų bus parengta.
