Išvengti traumų padeda tinkama aikštelių priežiūra
Traumos, kurias vaikai dažniausiai patiria – kaulų lūžiai, sumušimai ar nubrozdinimai ir plėštinės žaizdos. Pusė visų vaikų buitinių traumų įvyksta lauke, dažniausiai žaidimų aikštelėse. Kadangi vasarą sūpynės ir žaidimų aikštelės itin patrauklios vaikams, ir nelaimių vasarą nutinka daugiau, o mažųjų patiriamos traumos dažniausiai susijusios su netinkama – sulūžusia, pažeista ar blogai įtvirtinta įranga.
Kad tokių nelaimių būtų kuo mažiau, ir buvo priimta jau pusantrų metų mūsų šalyje galiojanti higienos norma, kurioje nustatyti pagrindiniai vaikų žaidimų aikštelių ir vaikų žaidimų patalpų įrengimo viešosiose vietose, jų naudojimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai.
„Vaikų žaidimų aikštelių saugumu, smėlio dėžių daugiabučių namų kiemuose švara ir tvarka turi rūpintis jas eksploatuojantys asmenys, pavyzdžiui, namo administratoriai ar daugiabučių namų savininkų bendrijos, į kuriuos galima kreiptis, jei įrenginiai nesaugūs ar neprižiūrimi. Už savivaldybės teritorijose esančių vaikų žaidimo aikštelių priežiūrą, naujų aikštelių įrengimą atsakingos ir savivaldybės, kadangi gyventojų, taigi ir vaikų, poilsio organizavimas yra viena iš savivaldybės funkcijų“, – aiškina SAM Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Namajūnaitė.
Vaikų žaidimų aikštelių savininkus ir eksploatuotojus higienos norma įpareigoja pasirūpinti, kad ne rečiau kaip kartą per metus jas įvertintų nepriklausomi ekspertai bei rūpintis, kad šiose aikštelėse esanti įranga nekeltų vaikams pavojaus. G. Namajūnaitė atkreipia tėvelių dėmesį, kad vaikų žaidimų aikštelės negali būti įrengtos arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų konteinerių, automobilių stovėjimo aikštelių ir gatvių, elektros tinklo įrenginių.
Be to, yra augalų, kurių negalima sodinti ir auginti viešosiose vietose įrengtose vaikų žaidimų aikštelėse, sąrašas. Šiame sąraše, kuris buvo parengtas kartu su Ekstremalių sveikatai situacijų centro specialistais, visiems pažįstama pakalnutė, kurpelės, rusmenė ir kiti ypač pavojingi nuodingi augalai, kurių ir nedidelis suvartotas kiekis, pavyzdžiui, suvalgyta nuodinga uoga, gali sukelti sunkų apsinuodijimą.
Įvertinkite galimus pavojus
Bet prie kiekvienos žaidimų aikštelės juk nekaba plakatas, kuriame būtų parašyta, ar ji saugi. Tad kaip tėvams parinkti nepavojingą vaikams žaidimų vietą?
„Pirmiausia apsidairykite aplinkui. Geriausia, kai žaidimų aikštelė aptverta ir yra informacija, kokio amžiaus vaikams ji skirta, kas jos savininkas ir kas atsakingas už techninę priežiūrą“, – atsako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) Vaikų sveikatos skyriaus vedėja Daiva Žeromskienė ir rekomenduoja atkreipti dėmesį į kelis konkrečius dalykus.
Visi įrenginiai turi būti gerai pritvirtinti prie žemės ir stabilūs vaikams atsistojus, atsisėdus, lipant, stumiant ir pan. Prieš leisdami žaisti savo vaikui, turėtumėte patys patampyti, papurtyti, atsisėsti ar kitaip įsitikinti įrenginių stabilumu, taip pat įsitikinkite, kad įrenginiai nesulaužyti, juose nieko netrūksta, ar tvirtai tarpusavyje sujungtos visos jų dalys.
Ne kiekvienas įrenginys gali tikti būtent jūsų vaikui. Atkreipkite dėmesį į aukštesnius skersinius ar kitas detales ir įsitikinkite, ar Jūsų vaikas jas pasieks.
Įvertinkite, ar aplink kiekvieną įrenginį yra pakankamai erdvės (vadinamoji „kritimo zona“), kurioje nėra kitų įrenginių, didelių akmenų, medžių, aptvarų, kitų pašalinių atsikišusių detalių, į kurias krisdamas vaikas galėtų užsigauti.
Apžiūrėkite, ar žemės paviršius aplink laipioti skirtą įrenginį yra minkštas ir saugus. Tokiose vietose neturėtų būti asfalto ar betono dangos. Riziką nukritus susižaloti sumažina mulčo, smėlio, smulkaus žvyro ar speciali guminė danga. Šios dangos amortizuoja smūgius, be to, nesulaiko vandens, todėl nesusidaro balos ir purvas.
Įsitikinkite, ar nekyšo varžtų galai, vinys, kabliai, nėra išsikišusių rankenų ir kitų detalių, kurios gali įbrėžti vaikui, jį sužeisti ar užkabinti ir suplėšyti jo drabužius. Niekada netvirtinkite prie žaidimų įrenginių papildomų elementų – virvelių, pavadėlių, medžiagos skiaučių, nes tai gali tapti nelaimingų atsitikimų priežastimi.
Įsitikinkite, ar nėra plyšių ir angų, pro kurias galėtų pralįsti vaiko kūnas, o galva įstrigtų (paprastai 9–23 cm pločio), taip pat tarpų, kur galėtų įstrigti koja, ranka ar pirštai.
Pasirenkant žaidimų aikštelę specialistė pataria įvertinti ir kitus galimus pavojus. „Jei aikštelė yra šalia intensyvaus eismo gatvės ar aplink ją vaikštinėja įtartinai atrodantys ar besielgiantys asmenys arba nuojauta sako, kad aikštelė nesaugi, matyt, ji tokia ir yra. Į tokią aikštelę ir neikite. Prieš vaikui pradedant žaisti, paaiškinkite jam, kokie pavojai gali slypėti, priminkite saugaus elgesio taisykles. Bet nebūkite per daug griežti ir pernelyg jo neribokite – vaikams reikia įdomios veiklos, kupinos iššūkių, kad galėtų išbandyti savo galimybes ir lavintų įgūdžius“, – pataria D .Žeromskienė.
Anot jos, neįmanoma sukurti vaikui absoliučiai saugios aplinkos, kurioje jis niekada nesusižeistų, bet mes, suaugusieji, galime apsaugoti jį nuo rimtų traumų ir susižalojimų parinkę tinkamą žaidimų vietą. Ir niekada nepalikite žaidžiančio vaiko be priežiūros.
