Klaipėdos rajono Agluonėnų seniūnijoje, Griežių kaime, gyvenanti Marija Normantaitė (33 m.) neslėpė, kad augindama dukteris iš jų mokėsi kantrybės ir neprarasti vilties. Taip pat tikėjimo, kad pasaulyje – ne vien tik blogi žmonės.
„Mūsų mergaitės gimė kurčios. Dėl šios negalios man teko sutikti daug nuostabių žmonių. Visą gyvenimą liksiu dėkinga profesoriui Eugenijui Lesinskui, kuris įsodino mano dukroms ausų implantus, gydytojai Jekaterinai Byčkovai ir logopedei Linai Liutvinienei“, – dėkingumu tryško Marija.
Vyresnioji jos duktė Ramunė mokosi trečioje klasėje, lanko normalią vidurinę mokyklą, o jaunėlė Rugilė – vaikų darželį.
Mergaitės dabar jau niekuo nesiskiria nuo bendraamžių – yra savarankiškos, puikiai girdi, kalba, dainuoja.
„Už kiekvieną akimirką esu dėkinga likimui, nors iki to stebuklo teko išlieti daug ašarų ir įveikti ne vieną nevilties akimirką“, – neslėpė motina.
Nepasigedo mėgstamo žaislo
Kai moteris laukėsi pirmagimės, medikai nieko nepastebėjo. Tiek nėštumas, tiek gimdymas buvo be jokių sutrikimų.
Tik tada, kai Ramunei sukako aštuoni mėnesiai, tėvai pirmą kartą sunerimo, kad ji nereaguoja į garsus. Tąkart nukrito mažylės mėgstamas žaislas, bet ji jo nepasigedo.
Pasidaliję savo nuogąstavimais su gydytoja tėvai buvo nuraminti, kad nieko rimto, jiems buvo patarta dažniau stebėti savo mažylę. Tačiau sulaukusi dvejų, kai daugelis vaikų pradeda normaliai kalbėti, Ramunė dar nemokėjo ištarti nė žodžio.
Sužinojusi, kad Priekulėje gyvena tėvai, auginantys nuo gimimo kurčią vaiką, M.Normantaitė paprašė jų patarimo.
Taip klaipėdietė sužinojo apie ausų implantus ir profesoriaus E.Lesinsko atliekamas operacijas Vilniaus universiteto Santaros klinikose.
Ausų implantą sudaro dvi dalys. Vaikas prie ausų prisikabina tik po laidelį, o aparatas tvirtinamas prie peties ir paslepiamas po drabužiais. Tai – išorinė implanto dalis, kurią žmogus turi nuolat nešioti. O kitą implanto dalį gydytojai per operaciją įdeda šalia klausos nervo. Ji lieka visam gyvenimui.
Implantas paverčia aplinkos garsus elektriniu signalu ir siunčia jį į elektrodą, kuris būna įdėtas ties klausos nervu. Tokiu būdu klausos nervas stimuliuojamas elektriniu signalu. Šis signalas pasiekia smegenis, kur gimsta klausos pojūtis.
Implantas padėjo ne iš karto
Pirmoji tokia operacija Ramunei buvo atlikta sulaukus 2,5 metų. Tąkart mergaitei buvo įsodintas klausos implantas į dešinę ausį. Klausytis, girdėti, kalbėti – to ji dar nemokėjo, nes gyveno tyloje net pustrečių metų.
Operacijos sėkme tėvai taip pat galėjo džiaugtis tik gerokai vėliau.
Viena kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų vaikų auklėjimo specialistė netgi teiravosi tėvų, ar tikrai veikia įsodintas ausų implantas, ar jis nėra sugedęs. Buvo net abejojama, ar operacija iš tikrųjų pasisekė.
Kurį laiką specialistai guodė tėvus, kad jų duktė turės mokytis kurčiųjų mokykloje.
Tiktai praėjus 7 mėnesiams po ausų implantavimo operacijos įsižiebė viltis, kad mergaitė turės klausą.
Šeimai susipažinus su Klaipėdoje dirbančia logopede-logoterapeute L.Liutviniene įvyko esminis lūžis. Po operacijos reikia daug kantrybės, nes vandens šniokštimas, lietaus lašėjimas, arbatinuko ar keptuvės skleidžiami garsai yra neįprasti nuo kurtumo kenčiantiems vaikams.
Tik tada, kai Ramunė išgirdo varnos kranksėjimą ir suprato, kad šiuos garsus skleidžia paukštis, jos motinai tai buvo svarbi žinia, jog duktė sugebės orientuotis garsų pasaulyje.
Pradėjusi lankyti pirmą klasę mergaitė jau sugebėjo aiškiai pasakyti tokius žodžius kaip „einam“, „mama“, „paduok“, „eik“, „paimk“.
Dabar mokydamasi trečioje klasėje Ramunė puikiai skaito, mėgsta matematikos pamokas, tik susijaudinusi ima skubėti ir švepluoti.
Antroji duktė taip pat kurčia
Laukdamasi antrosios dukters Marija iš anksto teiravosi gydytojų, ar jie turi klausos aparatą, kuriuo būtų įmanoma patikrinti naujagimio klausą.
Moteris kartu su vyru jau buvo atlikę genetinius tyrimus ir žinojo apie riziką. Kai gimė antroji duktė, Klaipėdos ligoninėje toks aparatas buvo sugedęs.
Rugilės tėvai nelaukė, kol jis bus sutaisytas, ir vos trijų mėnesių dukterį nuvežė į Kauno klinikas.
Ten buvo nustatyta, kad Rugilė taip pat paveldėjo kurtumą.
Jai nedelsiant buvo suteikta pagalba. Vilniaus universiteto Santaros klinikose Rugilė buvo operuota sulaukusi pirmojo gimtadienio.
Įsodinus ausies implantą jau po mėnesio mažametė ėmė reaguoti į garsus.
Klaipėdietės dukterys jau nežino, kas yra kurtumas. Jos girdi abiem ausimis, o kiekvienai jų įdėta po du implantus.
„Mūsų abi dukterys normaliai auga, kalba, skaičiuoja, rašo, šoka, dainuoja. Mums tai atrodo lyg stebuklas“, – pasakojo M.Normantaitė.
Tėvams, kurių vaikai gimsta kurti, klaipėdietė patarė neieškoti, kas dėl to kaltas.
Auginant tokius vaikus svarbu ieškoti teigiamų dalykų. Jei kuri nors duktė pradėdavo aiškiau tarti raidę ar jai sekdavosi geriau skaityti, tuo labiausiai džiaugdavosi M.Normantaitė.
Moteris nesijaučia kuo nors nuskriausta, nes dukterys išmokė kitaip žiūrėti į gyvenimą, vertinti kitokius dalykus.
„Jei mano vaikai nebūtų turėję sveikatos sutrikimų, mano gyvenimas būtų toks kaip ir kitų: darbas ir namai.
Nei aš, nei vyras nesijaučiame kalti dėl to, kad genai taip susiporavo ir mūsų dukterys gimė kurčios.
To nepakeisi, o mums, tėvams, svarbiau tai, ką dar galime nuveikti savo vaikų labui“, – kalbėjo M.Normantaitė.
Gydymas ne prastesnis nei užsienio klinikose
Iki šiol medikams nėra aišku, dėl kokių priežasčių gimsta kūdikiai, kuriems būna pažeistas klausos nervas. Dažniausiai tokią negalią lemia genetiniai pakitimai arba nėštumo metu į motinos organizmą patekusi infekcija. Ypač dažnai klausos negalia ištinka neišnešiotus naujagimius.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai gydytojams tenka operuoti abu negirdinčius vienos šeimos vaikus, nors jų tėvai neturi tokio sutrikimo.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovas profesorius Eugenijus Lesinskas klausos implantą vadina stebuklu, kuris prilygsta aklojo praregėjimui.
Klausos aparatų implantavimo operacijos pasaulyje pradėtos daryti apie 1985-uosius. Pastaruoju metu Lietuvoje vaikams yra kompensuojami abiejų ausų klausos implantai. Tokią operaciją reikia atlikti kuo anksčiau – kūdikiui sulaukus vos 10 mėnesių.
Lietuvoje neįgalūs vaikai gydomi taip, kaip ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje. Tuo metu Rytų Europoje dar nedaug šalių gali vienu metu įsodinti kurčiam kūdikiui po klausos implantą į abi ausis.
Klausos implantus turintiems vaikams nereikia lankyti kurčiųjų mokyklos, mokytis gestų kalbos.
Girdėti mokosi pamažu
Lina Liutvinienė
Logopedė-logoterapeutė, ankstyvosios intervencijos centro „Gandriukas“ direktorė
„Nustačius, kad vaikas negirdi, būtina kuo anksčiau pradėti jį lavinti. Mes, specialistai, nelaukiame, kol vaikas bus operuotas, nes svarbu išsiaiškinti, kaip jis užmezga akių kontaktą, kaip sutelkia dėmesį. Chirurginį gydymo būdą lydi sėkmė, jei ausų implantai įsodinami vaikui iki vienų metų. Tai teikia vilties, kad jo kalbos raida neatsiliks nuo bendraamžių.
Esame turėję ir tokių atvejų, kai implantacija buvo atlikta trejų metų vaikui. Nebuvo labai gerų rezultatų, nes sparčiausiai vaiko kalba vystosi iki trejų metų. Atlikus operaciją yra reguliuojama audiograma, todėl vaikas pamažu mokosi girdėti. Nėra taip, kad po operacijos vaikas išgirdo savo motinos balsą ir ėmė krykštauti iš džiaugsmo. Taip būna tik filme, iš tikrųjų vaikai nesupranta, kas vyksta.
Mes turime išmokyti juos atskirti vieną garsą nuo kito. Turime padėti suprasti, kad pasigirdus skambučiui reikia atidaryti buto duris.
Tokios pratybos – ilgai trunkantis darbas, jis gali tęstis tol, kol vaikas pradės lankyti darželį ar mokyklą. Ugdymo sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių – ne tik nuo laiko, kada buvo įsodinti ausų implantai, bet ir nuo tėvų kantrybės, vaiko smalsumo.
Yra tėvų, kurie stengiasi globoti vaiką ir po operacijos, o tai riboja jo savarankiškumą. Kalbos vystymasis susijęs su daugeliu dalykų. Tėvams verta susimąstyti, gal jų vaikas nekalba ne dėl kurtumo, o dėl to, kad nesugeba sutelkti dėmesio.
Yra ir tokių tėvų, kurie guodžia save – jei sulaukęs dvejų metų vaikas dar nekalba, nieko tokio, galbūt jis pradės kalbėti sulaukęs trejų. Bet delsimas gali būti pražūtingas.
Būtina kuo anksčiau nustatyti vaiko negalią. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, ar kūdikis reaguoja į balsą, į garsą, ar rodo kokią nors emociją, kai minimas jo vardas. Jei vaikui trūksta girdimojo dėmesio, tai ženklas, kad kažkas negerai su klausa. Tokiu atveju būtina specialisto konsultacija.“
