Individualiosios psichologijos instituto dėstytoja psichologė Silvestra Markuckienė aiškina, kad maži vaikai mokosi žaisdami, o vėliau augdami pereina į mokymosi eksperimentuojant, patyriminį etapą: „Pavyzdžiui, vaikas perskaito knygą apie kažkurią šalį ir važiuoja jos pamatyti gyvai. Nuo 13–15 m. paaugliai jau geba laisviau reflektuoti patyrimus, apie juos diskutuoti, mokosi savarankiškai. Žaidimai ir eksperimentavimas išlieka efektyviais informacijos įsisavinimo būdais visose amžiaus grupėse“.
Sukelia daug emocijų
Visgi psichologė pripažįsta, kad kelionės daro didesnį poveikį žinių perteikimui, jų įsisavinimui. Anot jos, kelionės yra visai kas kita nei kasdienybė, nes tai yra pokytis, sukeliantis emocijų. „Kai vyksta pokyčiai, kyla daug emocijų, o tai reiškia, jog tai natūraliai atkreipia mūsų dėmesį. Kelionėje keičiasi vaizdai, garsai. Paprastai tai vyksta džiugiam emociniam fone. Tai jaudina, atsiranda sąlygos efektyviau prasiskverbti informacijai, ją suvokti ir įsiminti“, – sako S. Markuckienė.
Ji sutinka, kad naujų matematinių formulių kelionėse vaikas neišmoks, tačiau jos labai stipriai ugdo jo socialinius įgūdžius: savarankiškumą, drausmę, mokėjimą elgtis viešumoje be artimųjų, ugdo gebėjimą savimi pasirūpinti, tinkamai bendrauti. Psichologė pažymi, kad vaikai kelionėse mokosi stebėdami ir daro tam tikras išvadas, padedančias suvokti pasaulį, santykius tarp žmonių.
Kelionės pasiekiamos ne visiems
Vis dėlto ne visi vaikai turi galimybes keliauti. Daugybė sunkiau gyvenančių šalies vaikų dar nėra matę jūros, ką jau kalbėti apie tolimesnes išvykas. „Gelbėkit vaikus“ iniciatyva „Spinter tyrimai“ pernai atliktos apklausos duomenimis, net 10 proc. Lietuvos vaikų negalėjo dalyvauti mokyklos išvykoje, nes tėvai neturėjo pinigų kelionės išlaidoms.
„Sunkiau gyvenančioms šeimoms vaikus gali būti sudėtinga vaikus išleisti net į paprasčiausias klasės ekskursijas, jie niekada nematė jūros, nesilankė sostinėje, nebuvo kine – nepatyrė jokių naujų įspūdžių, nepažino pasaulio. Dažnai net būrelius mokykloje jiems tenka praleisti, antraip su mokykliniu autobusu nespėtų grįžti namo. Visos šios sąlygos sukuria tam tikrą atskirtį: vaikas mato tik vieną aplinką ir jam pradeda atrodyti, kad ir jo gyvenimas bus toks pats“, – pasakoja organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė.
Todėl pernai „BENU vaistinės“ iniciatyva pradėtas „Pasaulio tyrinėtojų“ projektas, kurio tikslas – suteikti net sunkiau materialiai gyvenantiems gabiems ir motyvuotiems vaikams galimybių keliauti šiemet įgauna pagreitį. 20 „Gelbėkit vaikus“ globojamose šeimose augančių vaikų šią vasarą turės galimybę išvykti į kelionę po Baltijos šalis. Už vaistinės iniciatyva šalies gyventojų suaukotas lėšas vaikai galės pamatyti kaimyninių šalių sostines, aplankyti Rygos zoologijos sodą, Talino jūrų muziejų bei Mokslo centrą AHHAA. Tikimasi projektą tęsti ir toliau. Tad jam aukoti galima projekto interneto svetainėje www.benuvaikai.lt.
Turi žinoti kelionės planą
Vis dėlto, kad ir kokia įspūdinga kelionė būtų, kad ji vaikui išties duotų naudos, psichologė S. Markuckienė pabrėžia būtinybę jai tinkamai pasiruošti. Anot jos, kai kuriems vaikams kelionės sukelia tiek emocijų, kad jie tarsi „nutrūksta“ – juos tampa sunku suvaldyti, išlaikyti drausmę. Todėl labai svarbu su vaikais iš anksto, dar prieš kelionę ir vėliau dienos pradžioje, aptarti kelionės dienotvarkę.
„Kelionėje su vaikais labai svarbu darbotvarkės struktūra, organizuotumas, ne per ilgas laikas objektuose. Kuo mažesnis vaikas, tuo trumpiau jis koncentruoja dėmesį. Jam būtinos pertraukėlės, ilgesnis poilsis tarp objektų aplankymo, – sako specialistė ir priduria, kad kelionės struktūra svarbi ir paaugliams, todėl reikėtų jos laikytis. – Taip pat labai svarbu grįžus aptarti, ką vaikas pamatė, patyrė, ką naujo sužinojo bei išmoko kelionėje.“
Psichologė siūlo tai atlikti viktorinos, klausimų ir atsakymų forma, prisimenant ir įtvirtinant žinias, grįžtant mintimis į patirtus įspūdžius. Tokiu būdu smagūs patyrimai tampa vertingomis žiniomis, kurias vaikas panaudoja ir toliau.
„Taip pat naudinga ir nuotraukų iš kelionės peržiūra. Aptardami, pasakodami įspūdžius, juos pristatydami vaikai mokosi dalytis informacija, klausytis kitų, išreikšti save, pateikti savo nuomonę ar patirtį, ir taip įtvirtina informaciją“, – sako S. Markuckienė.
