Bėgikė M.Morauskaitė neseniai pagerino Lietuvos rekordą – 400 metrų ji įveikė per 53,21 sekundės ir 0,26 sekundės pranoko prieš aštuonerius metus Eglės Balčiūnaitės užfiksuotą laiką.
Modestai priklauso net 10 įvairių amžiaus grupių Lietuvos rekordų.
Septyneriais metais jaunesnis jos brolis Motiejus taip pat jau paliko pirmąją žymę Lietuvos sporto istorijoje – nacionalinės snieglenčių rinktinės narys M.Morauskas Šveicarijoje vykusiose varžybose tapo finalininku ir užėmęs devintąją vietą gavo 46,4 FIS (Tarptautinės slidinėjimo federacijos) taško.
Tai geriausias kada nors iki šiol pasiektas lietuvio snieglentininko rezultatas.
„Mes – lygumų šalis. Nors tai olimpinė sporto šaka, Lietuvoje ja visi užsiima mėgėjiškai. Tokio lygio snieglenčių sporte niekas niekada dar nėra pasiekęs. Tai fantastiška!“ – džiaugsmo sūnaus rezultatais neslėpė Motiejaus tėvas A.Morauskas.
Ir Modesta, ir Motiejus svajoja dalyvauti olimpinėse žaidynėse, o jų tėvas A.Morauskas ir mama Daiva Ivoškaitė (46 m.) padeda vaikams to siekti.
Praėjusį savaitgalį Ignalinoje A.Morauskas organizavo Lietuvos „Slope Style“ snieglenčių čempionatą. Jo sūnus vėl tapo nugalėtoju.
Kad ir kaip būtų, sūnaus laimėjimai – didelis tėvo nuopelnas. A.Morauskas ne tik palaiko psichologiškai, bet ir tarsi dirba savotišku sūnaus sporto vadybininku – planuoja treniruočių stovyklas, kartu vyksta į kai kurias varžybas, ruošia slidinėjimo įrangą, rūpinasi finansiniais reikalais, pats filmuoja čiuožimą ir vėliau analizuoja klaidas.
Artūras buvo pirmasis Motiejaus treneris, bet kuo toliau, tuo sunkiau jam suspėti paskui sūnų.
„Į šį sportą Motiejaus niekada nereikėjo stumti. Snieglente jis čiuožia nuo 5–6 metų. Jį galima vadinti Liepkalnio vaiku. Mes ten turėjome snieglenčių mokyklą, tad nuo pat pradžių viskas buvo aišku.
Pasiimdavau iš pamokų ir jis ten būdavo.
Iš pradžių pusdienį ant kalno, o po to būdelėje pamokas paruošdavo“, – pasakojo A.Morauskas.
Jis snieglente pradėjo čiuožti prieš du dešimtmečius.
Nuo 1994 metų A.Morauskas plaukioja burlente, o nuo 2001 užsiima jėgos aitvarų sportu. Jį galima vadinti vienu šios sporto šakos pradininkų Lietuvoje. Tuo sėkmingai užsiima iki šiol.
„Visa ši veikla atsirado beveik kartu, bet niekada nebuvau toks stiprus snieglentininkas, koks dabar yra Motiejus, ir neišdarinėjau to, ką jis išdarinėja trasose. Man toli gražu iki jo. Mokinys jau seniai pranoko mokytoją“, – nusišypsojo A.Morauskas, daug prisidedantis prie šio sporto populiarinimo šalyje.
Praėjusiais metais penkiolikametis Motiejus buvo jauniausias Pasaulio taurės dalyvis.
Šį sezoną turėjo galimybę kvalifikuotis į olimpiadą, bet iki sėkmės šiek tiek pritrūko.
Šiuos metus Motiejus pradėjo treniruočių stovyklose, Europos taurėje, kur vienoje trasoje čiuožė su pasaulinio lygio snieglenčių žvaigždėmis.
Dabar jaunuolis porai savaičių apsistojo Lietuvoje pailsėti nuo kelionių, nes netrukus vėl pusantro mėnesio praleis užsienyje.
A.Morauskas sieks paruošti sūnų kitoms žiemos olimpinėms žaidynėms.
Artūro telefone yra išsaugotas ne vienas filmuotas vaizdas, kuriame jo sūnus pakyla į 6 metrų aukštį ir skrenda apie 25 metrus. Tėvo širdis džiaugiasi, kai po tokio triuko sūnus sėkmingai nusileidžia ant žemės. Tačiau taip būna ne visada.
„Motiejus yra ne kartą lūžęs. Esu jį pats gabenęs į ligoninę. O nuo nervų, susijaudinimo esu ir pats į medikų rankas patekęs. Ko gero, dėl to anksti ir plaukus praradau.
Tai beprotiškai pavojingas sportas ir jei gyventum galvodamas, kad tik nieko blogo nenutiktų, geriau tada tuo visai neužsiimti“, – atviravo A.Morauskas, kurį artimiausi bičiuliai vadina Benzu.
Vyras pats yra turėjęs daugybę traumų – nuo šonkaulių, rankų, pirštų lūžių iki kelio raiščių trūkių ir problemų su sąnariais, kurios kaip tik dabar tokiame amžiuje ima atsiliepti.
A.Morauskas, skatinantis savo atžalas sportuoti, gali pasiteisinti tik tuo, kad vaikai patys to nori. Artūras su sūnumi nuolat apie tai kalbasi.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
