Kauniečių verslininkų Strolių pagrandukė – duktė Elena – pasaulio šviesą išvydo 2017-ųjų lapkričio 29 dieną. Prieš dvi dienas iki sesers gimimo vyriausia Elzė Marija atšventė dvyliktąjį gimtadienį.
Kūdikis į pasaulį neskubėjo
Nors buvo planuota, kad Elena turėtų gimti lapkričio 27-ąją, Elzės Marijos gimimo dieną, kūdikis į pasaulį neskubėjo. Juolab ir Elzė Marija nepuoselėjo noro kada nors su seserimi kartu švęsti gimtadienį – juk geriau dvi šventės nei viena.
Pajutusi sąrėmius K.Strolienė lapkričio 27-ąją nuvyko į ligoninę. Anksčiau moteris tris vaikus pagimdė natūraliai, tačiau ketvirtasis gimė atlikus cezario pjūvį.
Operacijos prireikė dėl to, kad gimdyvei nebūtų pavykę pačiai pagimdyti 4 kilogramus 900 gramų svėrusio kūdikio.
Iki tol gimę kūdikiai buvo gerokai lengvesni nei pagrandukė Elena, tarkim, Elzė Marija gimė 3 kilogramų 200 gramų svorio. Šiuo metu septynmetė Sofija į pasaulį pasibeldė būdama 3 kilogramų 500 gramų, o metais jaunesnis jos brolis Benjaminas gimė sverdamas 4 kilogramus.
Tad ir mamai kaskart būdavo šiek tiek sunkiau susilaukti vaiko. Bet gimdymas greitai pasimiršdavo, nes sunkumus atperka vaikų šypsenos ir meilė.
K.Strolienė pagrandukės Elenos vardą susapnavo prieš pat gimdymą, nors namiškiai buvo apsistoję prie Viktorijos ir Margaritos vardų.
Todėl Kristinai teko pakovoti dėl Elenos vardo, nes sapnas buvo tarsi pranašiškas: moteris jame regėjo jaunesnę dukterį, kuri atėjusi į kambarį pasakė, jog mažylė bus Elena Strolytė.
„Elena?“ – sapnuodama vaiko perklausė motina.
Nors K.Strolienė svarstė Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančios tetos garbei duoti mažylei Viktorijos vardą, sapnas moterį privertė stipriai susvyruoti.
P.Strolys iš pradžių nesutiko su Elenos vardu, kuris jam nepatiko.
„Viskas. Kitaip nebus, jokio kito vardo negaliu sugalvoti. Man jis sukasi galvoje. Už tą vardą kovojau kaip liūtė, o dabar prie jo priprato ir Elenos tėtis“, – iš sapno atkeliavusiu mažylės vardu džiaugėsi K.Strolienė.
Pastojo Malaizijoje
Namų kvapų ir dekoravimo detalių įmonės „Krispo“ savininkų Strolių duktė Elena, dar būdama mamos įsčiose, nemažai keliavo.
Ketvirtosios atžalos gyvybė užsimezgė per tėvų atostogas Malaizijoje, po to verslo reikalais pora ne kartą lankėsi tiekėjų įmonėse Italijoje, Ispanijoje, o septintą nėštumo mėnesį būsima gimdyvė viešėjo už Atlanto pas savo tetą.
Pastarajai kelionei moteris ryžosi dėl to, kad gimus kūdikiui nežinia kada galės nuvykti į JAV. Ši viešnagė nebuvo lengva, nes Niujorke tuo metu svilino karštis.
Šiuo metu K.Strolienės gyvenimas sėslesnis, tačiau verslininkė nesistengia užsidaryti tarp keturių sienų su kūdikiu. Moteris neatitrūko nuo šeimos verslo, todėl nors porai valandų nuvyksta į biurą.
Čia darbuotojai džiugiai sutinka darbdavę, kuri atsiveža ir dažniausiai saldžiai snaudžiančią mažylę.
Namuose K.Strolienei netrūksta pagalbininkų prižiūrint Eleną – mamai visada pagalbos ranką ištiesia vyriausia duktė: ji sesutę ir panešioja, ir pakeičia sauskelnes.
Kristina pastebėjo, kad naujagimė nugesino maištauti pradėjusią paauglę.
Atsiradus naujam šeimos nariui Elzė Marija pastaruoju metu tapo švelni ir rūpestinga. Todėl ir kitiems tėvams, auginantiems paauglius, verslininkė patartų susilaukti pagranduko – kad namuose nebūtų žaibų.
Po gimdymo užklupo infekcija
Naujagimio atėjimui į šeimą Stroliai vaikus atsakingai ruošė – apie būsimas permainas dukterys ir sūnus sužinojo tada, kai motina pasakė apie nėštumą.
O kai Elena gimė, P.Strolys kiekvieną vakarą su vaikais atvykdavo į ligoninę aplankyti Kristinos ir naujagimės.
Atžalos apie porą valandų praleisdavo mamos palatoje, kur ne tik paruošdavo pamokas, pabendraudavo su ja, bet ir panešiodavo kūdikį.
Po komplikuoto gimdymo gimdyvę buvo užklupusi infekcija, ji su naujagime ligoninėje praleido pusantros savaitės, tad šeimos nariams ligoninė buvo tapusi tarsi antrais namais.
Tas kasdienis bendravimas ligoninėje tik dar labiau suartino šeimos narius, o vaikai daug greičiau priprato prie permainų, kurias į kasdienybę atnešė po Šaulio ženklu gimusi Elena.
Strolių šeimoje Zodiako ženklai pasiskirstė nevienodai – Kristina gimusi po Vandenio ženklu, Povilas – Liūtas, Sofija – Žuvys, Benjaminas – Avinas, tik Elena su Elze Marija – Šauliai.
„Kaip vaikai visi skirtingi, taip ir gimdymai skirtingi. Aišku, lengviausia buvo auginti pirmagimę. Juk buvau labai jauna, todėl natūraliai viskas atrodė paprasčiau – ėjau laikyti egzamino palikusi naujagimę draugei.
Dabar jau atsakomybė visai kitokia. Ir kūnas pasikeitęs, kitoks nėštumas. Man atrodė, kad pastarasis nėštumas užsitęsė amžinybę, nes labai prailgo – norėjau kuo greičiau sūpuoti ketvirtą vaiką“, – šypsodamasi sakė Kristina.
Davė žmonai pažadą
Tačiau praėjusiais metais P.Strolys žmonai turėjo duoti pažadą, kad padės prižiūrėti ketvirtą atžalą, nes ji pagranduko norėjo susilaukti vėliau, perkopusi keturiasdešimtmetį.
Vyras ketvirtos atžalos troško anksčiau, todėl su žmona teko apie tai nemažai kalbėtis.
Išgirdęs jos pageidavimą sutuoktinis akimirksniu sutiko: „Tu tik pagimdyk.“
Daugiavaikis tėvas, jam nė nepriminus, laikosi pažado – leisdamas žmonai pailsėti, pats dažnai sūpuoja kūdikį.
Kai Kristina pajunta nuovargį, paprašo Povilo dviem valandoms su naujagime užsidaryti kitame kambaryje ir ją prižiūrėti. Per tą laiką moteris psichologiškai atitrūksta nuo rutinos, po to vėl su nauja energija ir gera nuotaika neria į motinystės rūpesčius.
„Ketvirtas vaikas, atrodo, pats auga, nes jį prižiūri ir vyresnės seserys, brolis. Jie mažylę pasupa, pačiūčiuoja. Labai reikėjo tos lėlytės namuose, nes visi ja labai džiaugiasi.
O jeigu ji pravirksta, visi pripuola. Vaikams patariu po vieną prie jos eiti, nes sesutė išsigąsta visą būrį pamačiusi“, – juokdamasi pasakojo K.Strolienė.
Nors ketvirtos atžalos gimdymas nebuvo lengvas, sunkumai greitai pasimiršo. Gimdyvei pavyko įveikti infekciją, kūdikis auga sveikas ir žvalus. Tai šeimai – svarbiausia.
Tačiau sykį laikydamas glėbyje Eleną P.Strolys žmonai tarstelėjo: „Tu žinai, aš norėčiau dar vieno vaiko.“
„Negąsdink manęs“, – šypsodamasi sutuoktiniui atsakė Kristina.
Nors galimybės leistų auginti ir daugiau vaikų, verslininkė neplanuoja jų dar susilaukti. Kai gimus ketvirtam vaikui pora surengė šeimos fotosesiją, motina tarsi netikėtai pastebėjo, kad ir taip gražų pulkelį augina.
Juolab kiekvienam vaikui reikia dėmesio – tėvų apkabinimo, pamylavimo.
Mažylė dažniausiai miega ir valgo, tačiau vyresnėliai nori su tėvais dažniau pabendrauti, pasidalyti savo rūpesčiais, laimėjimais.
Kai tėvas į ligoninę atveždavo vaikus aplankyti mamos, ji dažniausiai prie krūtinės glausdavo kūdikį. Todėl Benjaminas net pasiteiravo: „Mamyte, mus irgi taip pat mylėsi kaip mažytę seserį?“
K.Strolienė akimirksniu jaunėlį nuramino: „Tai žinoma, sūneli.“
