– Jau galima užuosti artėjančių švenčių kvapus. Kuo šiemet kvepės Spalvoto meduolio diena?
– Kalėdos man kvepia šviežiais kepiniais, tėvų namais, šaltu oru ir apeigų žvakėmis. Spavoto meduolio diena – cinamonu, vaikais, cukrinėm rožytėm ir tetų kvepalais. Kvapai, susiję su mūsų atsiminimais. Maniškiai yra tokie. Kažkam jie kitokie. Todėl labai džiaugiuosi, kad pernai Aistis Mickevičius mums sukūrė šios šventės kvapą. Yra tokių vaikų ir šeimų, kurie jau devynis metus ateina į meduolio šventę, jų atsiminimuose bus atskiras kvapas, kuris, taip tikiuosi, siesis su džiaugsmu dalintis, skanėstais ir nuoširdžius bendravimu.
– Kodėl partneriais šiemet pasirinkote būtent Vaiko teisų apsaugos tarnybą?
– Dirbame ir draugaujame su daugeliu organizacijų, kurios rūpinasi vaikų globa, nes galutinis tikslas – kad Lietuvos vaikai laimingi augtų šeimose – ir jų, ir mūsų yra tas pats. Pernai meduolius margino daugiau nei 600 vaikų iš 39 įstaigų, kurios rūpinasi vaikų globa. Džiaugiamės, kad šiemet Vaiko teisių apsaugos tarnyba pagelbės atokiau esančių vaikų globos namų auklėtiniams atvykti į šventę.
– Kokius tikslus šiemet sau išsikėlėte, ką norėtumėte pasiekti, kad globojamiems vaikams būtų lengviau integruojantis į visuomenę?
– Globojami vaikai yra visuomenės dalis. Mums visiems, turiu galvoje visą visuomenę, reikia daugiau empatijos, supratimo ir priėmimo, noro kurti. Spalvoto meduolio diena yra tokia galimybė. Smagios emocijos ir patirtys suvienija. Kasmet gaunu daug padėkų iš vaikų ir suagusių, kad ši šventė juos sušildė, suartino išmokė dalintis, paskatino daugiau laiko skirti bendravimui ir susidraugauti.
Po pirmųjų metų ir bendravimo su vaikais bei žmonėmis, kurie jais rūpinasi, aš supratau, kad reikia imtis dar didesnių žygių – įtraukti globojamus vaikus į renginio organizavimą, kad Spalvoto meduolio diena taptų ne jiems organizuojama švente, o švente, organizuojama jų pačių. Taip viena šauni mano pagalbininkė Laura iš Vilniaus, šiemet savanoriaujanti jau trečius metus, labai paprastai sudėliojo viską į vietas savo atsakymu, kodėl jai patinka savanoriauti renginyje: „Labai smagu, žmonės man dėkingi, aš jaučiuosi reikalinga. Be to, labai malonu bendrauti su kitais savanoriais ir , aišku, savanorių dienpinigiai taip pat labai praverčia.“
– O ką visuomenė gali padaryti, kaip galėtume prisidėti kiekvienas mūsų?
– Ateiti į kepyklėles ir švęsti, būti, dalintis. Stebuklai yra mažuose dalykuose, kai juos matome ir kuriame. Renginio vietų žemėlapį ir informaciją galima rasti Spalvoto meduolio dienos „Facebook“ paskyroje. Šiemet renginys vyks 13-oje Lietuvos miestų ir daugiau nei 30-yje kepyklėlių. Spalvoto meduolio dienos iniciatyvai palaikyti taip pat esame sukūrę meduolių marginimo rinkinius, organizuojame ir labai linksmas meduolių marginimo dirbtuvėles.
– Kodėl jums pačiai svarbi ši jau 9-us metus organizuojama šventė?
– Ar žinote, kad vaikų globos įstaigose auga beveik 4000 vaikų? Daugiau nei pusė iš jų galėtų būti įvaikinti. Tikimybė būti įvaikintam sulaukus dešimties yra beveik lygi nuliui. Tai yra mūsų visų vaikai, vaikai, kurie laukia stebuklo. Kai aš tai sužinojau, supratau, kad tiesiog reikia kažką daryti. Kol kas mūsų šeima nesame pasiruošę įvaikinimui. Tačiau pagalvojau, kad mūsų šeimos tradicija marginti meduolius, kuri suartina mus, gali būti ta reikalinga pradžia pokyčiams. Dabar Spalvoto meduolio diena vyksta dešimtyse miestų, įsitraukia tūkstančiai žmonių, jie bendrauja, jie auga, randa vieni kitus. Daug dalykų vyksta visai be manęs. Argi ne stebuklas? Aš tikiu, kad iš mažų dalykų išauga dideli ir kad daryti visuomet geriau, nei nedaryti.
