Švietimo specialistai pabrėžia, jog vaikų gabumus reikėtų identifikuoti kuo anksčiau. Pageidautina, dar pirmoje klasėje. Vertėtų juos atidžiai stebėti, atpažinti polinkį į vieną ar kitą sritį ir į ją švelniai nukreipti.
„Gabesniesiems mokiniams kažkuri veikla paprastai patinka labiau nei kitos. Atlikdami šios srities užduotis jie jaučiasi pakylėti ir susidomėję. Ieškant, kur visgi slypi vaiko gabumai, reikia labai atidžiai stebėti visus mokinius, vertinti juos individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno asmeninę pažangą“, – teigia VšĮ „VIMS – International Meridian School“ vyresnioji pradinių klasių mokytoja Daiva Mieliauskienė.
Pasak jos, gabūs mokiniai turėtų būti identifikuojami ne vien tik atsižvelgiant į pažymius. Stropūs mokiniai gauna gerus pažymius, nes įdeda daug pastangų, daug laiko praleidžia prie knygų ir užduočių. Tuo tarpu gabūs mokiniai nekreipia pernelyg daug dėmesio į įvertinimus. Jiems viskas pavyksta iš karto, o gauto pažymio jie nesureikšmina.
Mokytoja ragina prisiminti, kad mokinių gebėjimai gali visu grožiu atsiskleisti ne vien tradicinėse disciplinose. Kai kurie mokiniai yra itin gabūs dailės, muzikos ar sporto srityse.
„Stengiuosi pažinti kiekvieną savo mokinį ir surasti sritį, kurioje jis galėtų geriausiai save realizuoti. Šiemet pastebėjau, kad viena pirmokė piešdama išskirtinai parenka spalvas, įdomiai jas komponuoja. Pradėjau apie tai kalbėtis su mokine bei jos tėveliais. Paaiškėjo, kad piešimas nuo mažens buvo šios mergaitės aistra. Rekomendavau jai pradėti lankyti dailės studiją“, – sako mokytoja.
Pasak pedagogės, gabius mokinius paprastai labiausiai sudomina realios užduotys, susijusios su jų gyvenimu ir aplinka. Geriausius rezultatus jie rodo tada, kai patys išsikelia sau tikslus, kurie skatintų mokytis ir tobulėti. Tokius vaikus reikėtų reguliariai pagirti, kad įveikę užduotis jie pajustų džiaugsmą. Visgi užduotys turėtų būti parenkamos tokios, kad mokiniai jas įveikti galėtų tik įdėję pastangų.
„Jei gabūs mokiniai gaus per lengvas užduotis, jiems paprasčiausia bus neįdomu. Tuo pačiu jie gali susidaryti ir klaidingą nuomonę, kad viską jau moka. Prisitaikyti prie kiekvieno vaiko turimų žinių lygio, gebėjimų bei patirties leidžia diferencijuotos užduotys. Jos kiekvienam mokiniui padeda patirti mokymosi džiaugsmą“, – teigia D. Mieliauskienė.
Apie būtinybę gabių vaikų ugdymui skirti ypatingą dėmesį kalba ir „E. mokykla“ ugdymo turinio grupės vadovė, viena iš Elektroninės mokymosi aplinkos (EMA) kūrėjų Jūratė Mikulevičiūtė.
„Lietuvos mokyklose gabių vaikų ugdymui nėra skiriama pakankamai dėmesio. Dažnai ši vaikų grupė yra nepelnytai pamirštama. Dažniau kalbama apie vaikus, kurie turi mokymosi sunkumų. Tai susiję su tuo, jog gabių vaikų atpažinimas ir ugdymas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis mokytojo pasiruošimo ir profesionalumo. Kurdami EMA, siekėme prisidėti prie gabių vaikų ugdymo. Įtraukėme aukštesniųjų mąstymo gebėjimų užduotis, kurios pateikiamos probleminiuose kontekstuose“, – teigia ji.
J. Mikulevičiūtė pastebi, jog gabūs vaikai per pamokas tiesiog nuobodžiauja, nes gauna neįdomias, per lengvas užduotis. Tai trukdo jiems atskleisti visas savo galimybes ir kelia sunkumus tiek tėvams, tiek mokyklos bendruomenei. Kartais jie net ima praleidinėti pamokas, turi elgesio problemų ar net pradeda prastai mokytis
TAMO grupei priklausanti elektroninių mokymo priemonių kūrėja „E. mokykla“ mokykloms dirbti su EMA pirmą kartą pasiūlė dar 2014 metais. Šiuo metu Lietuvoje jau yra suteikta apie 80 tūkst. EMA naudojimo licenzijų.
