Laukia būsto
Mažąją dotnuviškę pavadinkime Augustina (tikrasis vardas redakcijai žinomas). Ji guvi, smalsi, nenustygstanti vietoje. Žodžiu, tikras energijos užtaisas. Keturmetės vaikystė galėtų būti pilna spalvotų įspūdžių bei ryškių vaikiškų atradimų – tokia, kokios nusipelno kiekvienas mažylis. Deja, Augustinos vaikystės paveikslėlyje netrūksta niūrių spalvų.
„Šeima verčiasi labai skurdžiai – neturi nuosavo būsto, todėl gyvena mobiliame namelyje, – situaciją pristato Dotnuvos seniūnijos socialinė darbuotoja su rizikos šeimomis Kristina Kazakauskienė. – Pasirūpinome, kad šeima stotų į eilę socialiniam būstui gauti. Tikimės, jog greitai galėsime juos perkelti į naujus namus.“
Pasak socialinės darbuotojos, keblu dar ir tai, kad šeima nėra deklaravusi gyvenamosios vietos. Šiuo metu jie registruoti prie savivaldybės, tačiau netrukus tvarka pasikeis ir to daryti nebebus galima.
Susigrąžino dukrą
„Augustinos mamai sunku tinkamai pasirūpinti dukra. Ji turi pirmo laipsnio neįgalumą. Moters motinystės įgūdžiai labai silpni, – aiškina K. Kazakauskienė. – Mergaitės tėtis sveikas, tačiau silpnai suvokia, kaip tvarkytis buityje. Jam trūksta socialinių įgūdžių. Taigi šeimai nuolat padedame ugdyti bei stiprinti socialinius įgūdžius.“
Mergaitė kartą iš šeimos buvo atimta, tačiau tėvai stengėsi susigrąžinti savo vienintelę atžalą ir jiems pavyko.
„Tėvai, pagal savo galimybes, dėjo labai dideles pastangas, – džiaugiasi socialinė darbuotoja. – Bendromis jėgomis susigrąžinome mergaitę. Buvome netgi dienotvarkę susidarę, ką atsikėlusi Augustina turi daryti, ką turi daryti mama (nes tėtis dirba) – paruošti pusryčius, pakeisti sauskelnes ir pan.“
Kristina Kazakauskienė sako, kad Dotnuvos seniūnijoje šeimų, kurioms reikėtų itin daug pagalbos ir nuolatinės priežiūros, tėra kelios. Vis tik bene dažniausiais kaltininkas, kodėl šeimos atsiduria po didinamuoju socialinių darbuotojų stiklu – alkoholis.
Pagalbą riboja lėšų stygius
Augustinai reikėjo dvejopos medicininės pagalbos – naujų akinių ir sutvarkyti dantukus. Apie šias bėdas Dotnuvos seniūnijos socialinės darbuotojos papasakojo fondui „Viltis–Vikonda“ ir iškart sulaukė pagalbos.
„Mergaitės dantukus reikia taisyti. Taip, problemų daug matome, bet negalime nieko padaryti. Mat reikėtų vežti pas stomatologą, o pinigėlių nėra, todėl šis projektas – tikras stebuklas, – šypsosi K. Kazakauskienė. – Taip pat jau senokai Augustina turi nešioti akinukus. Juos mergaitė turėjo. Tėtis uždirbo pinigėlių ir šeima akinukus nupirko iš savo lėšų.
Vis tik mergaitė labai aktyvi ir akinukus netyčia sulaužė. Sudėtinga dar ir tai, kad Augustiną, kaip ir daugelį mažų vaikų, reikia ugdyti, kad akinukus nešioti būtina, aiškinti, kaip juos nešioti. O juk negalime visą parą būti šalia, tad bandome šnekėti. Tikėkimės, pavyks sutarti.“
Reikės kantrybės
Mergaitės dantukais pasirūpins gydytoja odontologė Aušrelė Kaminskienė, kuri taip pat yra ir fondo „Viltis–Vikonda“ savanorė. Pirmojo vizito metu įvertinta Augustinos dantų būklė bei pradėtas gydymas.
„Pirmiausia reikėjo įdėti daug pastangų, kad galėčiau apžiūrėti mergaitės dantukus, – atskleidžia A.Kaminskienė. – Augustina – labai judrus, smalsus ir žingeidus vaikas. Ji nori viską matyti ir visur dalyvauti. Taigi jai reikėjo kantrybės ramiai išsėdėti. Paaiškinau Augustinai gydymo procesą, kad ji žinotų, ką darysiu, ir leistų apžiūrėti bei gydyti dantukus.
Pirmojo vizito metu gydėme vieną pieninį dantuką. Mažylė gražiai prasėdėjo visą gydymo procedūros laiką. Taigi tikiuosi, jog tokia kantri ji bus ir toliau, kad galėtume sugydyti visus dantukus.“
Sveikata pirmiausia
Teikiant socialinę pagalbą pirmiausia dėmesys krypsta į žmonių buitį – dovanojami baldai, įvairūs prietaisai, buities technika. Sveikata atsiduria ne pačių būtiniausiųjų tikslų sąraše. A. Kaminskienės nuomone, turėtų būti atvirkščiai.
„Žmogui pirmiausia reikalinga medicininė pagalba, nes kada bus sveikata, tada pasikeis ir gyvenimo kokybė. Augustinai reikės daug bendrauti su odontologais gydant jos sąkandį. Jei mes, odontologai, mergaitę prisipratinsime nuo mažų dienų, ji nebijos gydymo.
Manau, ateityje Augustina lengviau ryšis tolimesniam bendravimui su odontologais. Juk, kaip ir visi vaikai, jei gydant dantis yra tekę patirti skausmą, tada vėliau odontologų imama bijoti bei vengti. Taigi labai svarbu, kad pirmieji vizitai pas odontologą vaiko neišgąsdintų.“
Kreipiasi kasmet
„Optikos pasaulio“ rinkodaros projektų vadovė Silvija Kazakevičiūtė atskleidžia, kad jų įmonė pagalbos ir paramos prašymų sulaukia kasmet.
„Lietuvoje yra nemažai šeimų, negalinčių pasirūpinti savo kasdienėmis reikmėmis. Kokia sunki bebūtų padėtis, „Optikos pasaulio“ siekis – išpildyti svajonę ir suteikti galimybę matyti kiekvienam bei kiekvieną dieną. Mūsų įmonė kiekvienais metais sulaukia bent kelių tokių situacijų ir stengiasi padėti.
Taip pat daugelį metų bendradarbiaujame su vaikų globos namais ir jų auklėtiniams dovanojame akinukus. Svarbu nelikti abejingam. Buvo malonu prisidėti ir padėti vykdant šią gražią iniciatyvą“, – sakė S.Kazakevičiūtė.
Mergaitės kasdienybę nuspalvins ir dar vienas pokytis. Augustina iki šiol nelankė darželio. Dabar situacija pasikeitė – mergaitė priimta į ikimokyklinę grupę.
Susitelkus – daugiau pagalbos
Labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ vykdomo projekto vadovės Vitalijos Surgautienės nuomone, sunkiai besiverčiančioms šeimoms savo problemas spręsti vienoms dažnai būna sudėtinga, todėl reikalingas visų institucijų susitelkimas.
„Norint padėti, reikia telktis. Taigi mes, projekto dalyviai, kreipėmės į tas institucijas, kurios kaip geradariai galėtų padėti. Labai džiaugiuosi, kad atsiliepė Aušrelė Kaminskienė, turinti privatų odontologijos kabinetą, taip pat „Optikos pasaulis“, sutikęs teikti paramą ir dovanoti mergaitei ne tik akių apžiūrą, bet ir akinukus. Esame labai dėkingi už geranorišką pagalbą bei požiūrį“, – sako V. Surgautienė.
„Reikia padėti socialiai pažeidžiamoms šeimoms, kad jų bėdos nesitęstų. Jei visuomenė, bendruomenė pažiūrėtų šiek tiek plačiau ir pamatytų, kiek jos gali prisidėti, pavyktų išspręsti daug problemų, – įsitikinusi pašnekovė. – Numatyta, kad projekto metu fondas „Viltis–Vikonda“ kiekvieną mėnesį lankys šeimas ir vykdys individualias psichologines konsultacijas. Jų metu atkreipsime dėmesį į neišspręstas problemas, žiūrėsime, galbūt reikalingas mūsų, kaip nevyriausybinės organizacijos postūmis, bėdoms spręsti. Mes visada žiūrime geranoriškai ir negaišdami imamės veiksmų.“
V. Surgautienė fondo komandos vardu dėkoja ir rajono seniūnijoms. „Mūsų partneriai taip pat yra ir seniūnai bei seniūnijų socialiniai darbuotojai. Mes telkiamės ir einame greta jų padėdami šeimoms. Visi seniūnai bei socialiniai darbuotojai į šį projektą žiūri palankiai. Juk po vieną mažai ką galime padaryti, tad išmintingiausia dirbti ir keisti sunkiai besiverčiančių krašto šeimų gyvenimą visiems kartu“, – ragina pašnekovė.
Kiekviena situacija aptarta
„Kiekvieną projekto situaciją aptariame su fondo įkūrėjos Jolantos Blažytės visuomenine patarėja Nijole Naujokiene, – dėmesį atkreipia V. Surgautienė. – Į problemas, kurios paliečia vaikus, socialines temas N. Naujokienė žvelgia itin jautriai. Taigi turime palaikymą ir pastiprinimą. Tikiu, kad tęsdami projektą nuveiksime dar daug gražių darbų.“
Pagrindiniai projekto rėmėjai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Kėdainių rajono savivaldybė, Kėdainių krašto kredito unija.
