Taurelę pamėgusi jauna alytiškė akimirksniu sujaukė savo sūnaus vaikystę

Dabar Jolantą ir jos sūnų intensyviai globoja Maltos ordino pagalbos tarnybos grupės vadovė Laima Žemaitienė ir Roma Špigelskienė, kuri yra ne tik maltiečių savanorė, bet ir Jolantos kaimynė. Grupės vadovė ir savanorės įsitikinusios, kad tik maltiečių globa ir rūpestis padėjo Jolantai susigrąžinti sūnų iš vaikų globos namų.

Ilgus metus šeimą globojanti L.Žemaitienė atvira – Jolantai trūksta socialinių įgūdžių, todėl jai būtina padėti, kad ji vėl nemestų kelio dėl takelio. 

„Viskas prasideda vaikystėje. Ji pati, būdama šešerių, buvo perkelta gyventi į internatą dėl nuolatinio mamos girtavimo.  

Ten praleido daugiau nei dešimtmetį. Sulaukusi pilnametystės ji grįžo į mamos namus. Netrukus įniko girtauti su motina ir jos bičiuliais.

Po kurio laiko Jolanta susilaukė sūnaus. Dabar berniukui šešeri“, – kalbėjo L.Žemaitienė. 

Praėjusiais metais, pasak Laimos, Jolanta nusprendė iškviesti policiją ir pranešti pareigūnams apie tai, kad namuose girtauja jos motina, nors tą vakarą ir pati buvo įkaušusi. 

„Tai buvo lemtingas vakaras, pakeitęs šeimos gyvenimą. Pareigūnai, pamatę, kad girtauja ne tik berniuko močiutė, jos draugai, bet ir pati Jolanta, pasiėmė Mantą ir išvežė jį į Lazdijų rajono vaikų globos namus.

Ten Mantas praleido daugiau nei šešis mėnesius“, – pasakojo Laima, kuri netrukus po žinios apie tai, kad bendruomenės numylėtinis Mantukas buvo paimtas iš mamos namų, suskubo daryti viską, kad jis vėl grįžtų pas mamą. 

„Su bendruomene ir maltiečiais nusprendėme, kad Jolantą reikia atvesti į doros kelią. Ji nėra piktybinė, tačiau jai reikia padėti. Net merui rašėme laišką, kad atkreiptų dėmesį į šią šeimą. Mums pavyko. Po kiek daugiau nei pusmečio Mantukas buvo grąžintas mamai, tačiau mes pažadėjome globoti šią šeimą.

Per tą laiką, kol Mantukas buvo globos namuose, sutvarkėme jų namus, įrengėme berniukui kambarį, kuriame jis smagiai leidžia laiką, žaidžia ir miega. 
 
Mama pradėjo savanoriauti dienos centre, kurį šiuo metu lanko ir berniukas. Jis yra labai draugiškas, meilus, o ir mama akivaizdžiai stengiasi nepaslysti. Ji kasdien mokosi kepti blynus, bendrauti su berniuku“, – pasakojo maltiečių grupės vadovė. 

L.Žemaitienė pridūrė, kad bendruomenėje esančios sudėtingesnės ar daugiau dėmesio reikalaujančios šeimos privalo jaustis saugiai ir nebūti išstumtos iš aplinkos, kurioje gyvena. „Jokiu būdu negalima smerkti ir teisti. Atvirkščiai – būtina suvienyti jėgas ir padėti šeimoms atsitiesti“, – patarė ji.

Tokio ir panašaus likimo šeimoms maltiečiai nuolat skuba į pagalbą.

Jie jau penktus metus vykdo mokyklinę vaikų paramos akciją „Mažoj širdelėj – didelės idėjos“, kurios metu renka lėšas bei mokyklinius reikmenis globojamų šeimų ir maltiečių vaikų dienos centrų vaikams. Šiemet ji vyksta rugpjūčio 1–rugsėjo 30 dienomis. 

Per visą Lietuvą maltiečiai yra įkūrę 12 vaikų dienos centrų. Atrodo, nemažai, bet pagalbos prašančiųjų nemažėja, vadinasi, ir tokių centrų poreikis išlieka. Štai per vienerius metus – nuo vienos vaikų paramos akcijos iki kitos – maltiečiai atidarė 2 naujus vaikų dienos centrus. 

Abu Žemaitijoje – Užventyje ir Telšiuose. Iš viso maltiečiai globoja beveik 1700 vaikų per visą Lietuvą – tai daugiavaikių šeimų mažieji, našlaičiai, specialiųjų įstaigų globotiniai, vaikai iš socialines ar finansines problemas patiriančių šeimų, lankantys maltiečių vaikų dienos centrus ir jaunimo centrus.

Šiemet į maltiečių kvietimą prisidėti prie akcijos atsiliepė beveik visos Lietuvos miestų ir miestelių savivaldybės, seniūnijos, merijos – savo biuruose pasistatė daiktadėžes ir paskatino darbuotojus į jas rinkti mokyklinius reikmenis. 

Rugpjūčio 31-ąją S. Daukanto aikštėje visi norintys galėjo aukoti mokyklinius reikmenis, kurie jau netrukus bus išdalinti sunkiai gyvenančiose šeimose augantiems vaikams. 

Prisidėti prie vaikų gerovės galite ir jūs.