Nesileidžia nei apkabinama, nei kalbinama – tiesiog be sustojimo gali klykti 20 minučių. Kaip suvaldyti tokius ožius?
Namie dar galim kentėti, bet kai tokios scenos prasideda mieste, parduotuvėje... Ką daryti, kad mažylei tokie „ožiai“ neišlįstų?“ – klausia lrytas.lt skaitytoja Jurgita.
Atsako Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė:
Kai vaiko elgesys pradeda kelti nerimą tėvams ir tėvai nori, kad toks elgesys nesikartotų, pirmiausiai svarbu suprasti dėl kokios priežasties vaikas taip elgiasi. Tik atradus tokio elgesio priežastį, galima tinkamai sureaguoti. 2-mečiai gali turėti krūvą priežasčių jaustis blogai. Galbūt dėl retesnio matymosi su tėvais pradėjus lankyti darželį, vaikas jų pasiilgsta ir pyksta, kad negali būti kartu tiek daug, kiek būdavo iki darželio lankymo? Galbūt vaikas per dieną darželyje, prikaupia daug įspūdžių, išgyvenimų, patirčių ir visos emocijos prasiveržia vaikui saugiausioje aplinkoje – namuose? Galbūt vaikas auga ir vis labiau nori bandyti pats, turėti savo nuomonę, nenori daryti taip, kaip sako tėvai – jis treniruoja savo savarankiškumo įgūdžius? Galbūt vaiko emocijos pajautrėjusios dėl pokyčių ir jis nežino kitų būdų kaip jas parodyti tėvams? Galbūt vaikas labiau pavargsta ir tada daug jautriau reaguoja į viską? Galbūt yra dar kažkokios priežastys?
Svarbiausia rekomendacija – nuraminti vaiką. Jei vaikas šaukia, rėkia, verkia ar kitokiais garsiais būdais rodo, kad jam tuo metu yra blogai, svarbu jį ar ją nuraminti. Kad galėtume bandyti kalbėtis, aiškintis kas atsitiko, mokyti kitokio mums labiau patinkančio elgesio, vaikas turi būti nusiraminęs ar bent aprimęs. Tėvai geriausiai žino kaip nuraminti savo vaikus. Vieniems vaikams padeda apkabinimas, kitiems – ramus kalbėjimas, tretiems – šiek tiek atsitraukimas, neišeinant iš to paties kambario, bet suteikiant vaikui daugiau erdvės, ketvirtiems – dėmesio nukreipimas. Vaikui augant, nuraminimo būdai gali keistis, svarbu sekti vaiko reakcijas ir atitinkamai keisti nuraminimo būdus. Kartais nuraminimo būdai gali būti miksuojami, pavyzdžiui, apkabinti vaiką, o jei jis stumia – atsitraukti, kalbėti ramiu balsu, kai vaikas eina artyn vėl apkabinti, jei vėl vaikas atstumia, suteikti jam šiek tiek erdvės, būti šalia. Jei vaikas verkia tiek, kad išrausta, apsiputoja, pradeda dusti ir panašiai, tai ženklas, kad jam pačiam niekaip nepavyksta susitvarkyti su viduje kilusia emocija ir suaugęs turi padėti. Net jei atrodo, kad Jūsų raminimo būdai neveikia, vis tiek būkite šalia, bandykite ir toliau ramiai kalbėti, nukreipti dėmesį ar apkabinti. Pasitikėkite savimi, kad Jums tikrai pavyks, nors taip gali ir neatrodyti. Ramindami vaiką, nemoralizuokite, nekritikuokite jo ar jos elgesio. Kartokite švelniu balsu: „Viskas gerai, nusiramink, Tau pavyks, aš Tau padėsiu, ramiai kvėpuok, ramiai, viskas gerai, nurimk, Tu tik supykai, bet tuoj nurimsi ir tada mes pagalvosime kaip tai išspręsti, nurimk, viskas gerai”.
Svarbu ir patiems tėvams išlikti kiek įmanoma ramesniems, kad pasidalinti ta ramybe su savo vaiku. Tad jei jaučiate, kad patiems kyla pyktis, bejėgiškumas ar neviltis, nepasiduokite jiems, atidėkite savo reagavimą. Vaikui labai reikia Jūsų pagalbos, tad reikia Jūsų susikaupimo, vaiko priėmimo ir patikinimo, kad tai tik laikina, tuoj viskas praeis.
Ir tik nuraminus vaiką, pamokykite jį ar ją kaip kitaip išreikšti savo stiprias emocijas. Galite sakyti: „Tu buvai tokia supykusi, kad negalėjai nustoti šaukti, kitą kartą pabandyk man žodžiais pasakyti kas nutiko, kas Tau nepatiko“ arba „Mačiau, kad Tu labai pavargusi ir net nebeturi jėgų išlikti rami, taip atsitinka, o Tu juk šiandien daug žaidei su vaikais, visko veikei, geriau pasijausi pailsėjusi, pabuvusi ramiai“.
Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta skaitytojų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų.
***
Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai. Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę.
Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Paramos vaikams centro specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).
Specialistų atsakymai ir patarimai pasirodys rubrikoje „Vaikai“.
