Ding Ding (29 m.) už savo akademinę sėkmę ir negalios nejautimą dėkoja atkakliai ir daug paaukojusiai mamai.
Ding vos neužduso gimimo metu 1988-iais, tačiau tai paliko ryškų pėdsaką jo gyvenime, nes jam yra diagnozuotas cerebrinis paralyžius. Hubei provincijos gydytojai vaikino mamai Zou Hongyan pasiūlė atsisakyti savo naujagimio, nes, kad ir kiek pastangų bus įdėta, sūnus bus protiškai atsilikęs arba turės negalią.
Netgi berniuko tėtis sutiko su tokiu gydytojų pasiūlymu ir sakė motinai, jog kančia bus jį auginti, tačiau Zou reikalavo išsaugoti sūnų, o su vyru netrukus išsiskyrė.
Norėdama išlaikyti šeimą ir sūnų aprūpinti tinkamais vaistais bei gydymu, Zou įsidarbino keliose darbovietėse – visą darbo dieną moteris dirbo Wuhan koledže, o taip pat nepilnu etatu darbavosi kaip draudimo agentė ir protokolų skyriaus darbuotoja.
Laisvu laiku, nepaisant oro sąlygų, Zou reguliariai veždavo sūnų Ding į procedūras. Moteris išmoko masažuoti raumenis, bei tuo pat metu su Ding žaidė protinę veiklą skatinančius žaidimus ir dėliojo dėliones.
Zou buvo įsitikinusi, kad nuo pat pradžių jos sūnus išmoks gyventi su negalia ir nesileis būti jos apribotas. Pavyzdžiui, Ding būdavo sunku atlikti koordinuotus rankų judesius, o rankose išlaikyti valgymo lazdeles jam – didžiausia bėda. Nors daugelis šeimos artimųjų sakė, jog suprantama, kodėl Ding negali naudotis lazdelėmis, Zou nusprendė jį išmokyti, nes kitaip, kaip teigė mama, kaskart pietaujant su draugais restorane, jis turėtų paaiškinti, kodėl negali jomis naudotis.
„Nenoriu, kad dėl savo negalios jis jaustų gėda, nes daugelyje sričių jis turėjo tikrai stiprių vidinių sugebėjimų. Buvau griežta ir liepiau sunkiai dirbti, kad bet kokie sunkumai būtų įveikiami“, – pasakojo Zou.
2011-iais Ding Pekingo universiteto Aplinkos mokslų ir inžinerijos mokykloje įgijo bakalauro laipsnį, o po to Tarptautinėje teisės mokykloje baigė magistrą.
Porą metų padirbėjęs, Ding pradėjo mokslus prestižiniame Harvardo universitete. Neaišku, kokią specialybę studijuoja vaikinas, tačiau jis be galo ilgisi Jingzhou mieste likusios mamos ir apibūdina ją kaip dvasinę patarėją, šių artimų ir pasiaukojančių santykių metu.
Parengė Edita Maračinskaitė
