Į šeimų psichosocialinės reabilitacijos stovyklą kviečiami vaikai iki 3 metų, kuriems negalia nustatyta šiais metais, ir vyresni, nelankantieji ugdymo įstaigų. Kartu su vaikais stovyklauja jų tėveliai, broliai, sesės, seneliai. Vienos šeimos kelialapio vertė – 519 Eur, tačiau dalyviams jo apmokėti nereikia. Stovykla neįgaliam vaikui ir vienam jį slaugančiam/prižiūrinčiam asmeniui – nemokama. Tokią galimybę suteikia rėmėjai, tarp kurių yra „NATO Charity Bazaar“ – tarptautinė visuomeninė NATO karių žmonų organizacija.
Pagrindinė fondo misija – rūpintis vaikų su negalia ir jų šeimų socialine įtrauktimi bei reikalingų paslaugų teikimu, tad „Algojimo“ stovykla nėra skirtai tiktai šeimų laisvalaikiui: gausus gerai paruoštų savanorių būrys leidžia tėvams ir vaikams pailsėti ir vieniems nuo kitų, o vadovai bei specialistai pripildo jų dienas prasmės, kūrybos, judesio ir bendrystės.
Savanoriams su vaikų vadovu priešaky dūzgiant su vaikais, jų tėveliai, padedami psichologo, pagaliau gali skirti dėmesio sau, dalyvauti seminaruose ir bendrose pramogose. Tam palanki ir įkvepianti „Kernavės bajorynės“ sodybos, kur stovyklaujama, aplinka – patogūs, estetiški apartamentai čia dera su nuostabia švaria gamta, o maistas tiekiamas šviežiai, žalumynai užauginti vietoje.
Itin svarbi užduotis tenka savanoriams, atstovaujantiems pažangiausią mūsų visuomenės dalį. „Savanorių gretose daugiausia studijuojančio jaunimo – tai tie neabejingieji, kurie supranta, kad vaikai su negalia visų pirma yra tiesiog vaikai, visų mūsų džiaugsmas ir rūpestis, – sakė Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ steigėja bei vadovė Aušra Stančikienė. – Mūsų ilgametė patirtis parodė, kad vaikams ir jų šeimoms reikia ne gailesčio ir ne negalios aptarnavimo, o palankios, draugiškos, padrąsinančios bendruomenės, kurioje vaikų gebėjimai, stiprybės, individualybė skleistųsi be baimės, tėvai gautų profesionalų palaikymą ir žinių, o diagnozės taptų visiškai nereikšmingos. Atsisveikinant su stovyklautojais paaiškėja, kad nė vieno vaiko negalia nėra baisi, o jų ir tėvelių tikėjimas tuo ir stiprybė išauga keleriopai.
„Savanoriauti reikia drąsos, paskui – ir atkaklumo, – sakė nemažą stovyklos savanorio patirtį sukaupęs Jonas Povilauskas, sostinės Jono. Basanavičiaus gimnazijos abiturientas. – O po stovyklos kaskart svarstau: ar aš daviau tiems vaikams tiek pat, kiek jie gebėjo duoti man?“
