Tad vaikui motina yra blogietė, kuri nubrėžia ribas, o tėvas geras, nes viskas yra leidžiama. Kai tėvo nėra, palengvėja bendravimas su vaiku. Nežinau kaip elgtis“, – guodėsi skaitytoja Marta.
„Nežinau kaip apsiginti nuo nuolatinio psichologinio smurto ir kaip apsaugoti savo vaiką, kuriam jau 8 metukai. Mano buvusios draugės ir vaiko mamos psichinė emocinė būklė yra pasiekusi nenusakomą žiaurumą, nuolatinius keiksmus, žeminimą, tyčiojimąsi, grasinimus ir t.t. Tai tęsiasi jau apie 6-7 metus ir ką daryti jau nebežinau. Kentėti visus tuos nuolatinius išpuolius nebėra jėgų“, – pasakojo skaitytojas.
Atsako Paramos vaikams centro mediatorė, socialinė darbuotoja, konsultantė Laima Nausėdaitė:
Vienas kertinių dalykų auginant vaikus – rodyti jiems tinkamą pavyzdį, kaip reikia elgtis. Ne veltui sakoma – vaikams ne tiek rūpi, ką tėvai sako, bet ką daro. Jei vaikus mokome sutarti, ieškoti išeičių, patys turime mėginti ieškoti sutarimo su tėčiu ar mama, seneliu ar močiute ir pan.
Bendravime tiek su vaikais, tiek su suaugusiais, padeda taip vadinamas kalbėjimas „Aš kalba“. Kuomet pirmiausia įvardiname savo savijautą, nepasitenkinimą ir aiškiai pasakome, kokios elgesio norime iš kitos pusės.
Kitas svarbus dalykas yra nuoseklumas ir aiškumas. Vaikams reikia aiškių ribų ir taisyklių, kurias jie žinodami jausis saugesniais.
Taisyklių neturi būti per daug, ir jos neturi būti per griežtos, nes vaikams reikia „erdvės“ bandyti, mokytis ir augti.
Viena taisyklė turėtų būti, kad nesimušame ir negadiname žaislų ar daiktų. Šios taisyklės turi laikytis visi šeimos nariai. Reikia vaikui paaiškinti kodėl tai svarbu, pvz. „Man nepatinka, kai tu mėtai į mane daiktus. Tada aš nuliūstu ir nebenoriu su tavimi žaisti. Noriu, kad pasakytum žodžiais, kai tau liūdna ar pikta.“
Kartais tėvai elgiasi netinkamai su vaikais ir nesugeba patys sustoti, todėl aplinkinių pareiga yra sureaguoti į tokį elgesį, informuojant atsakingas tarnybas (policija, Vaikų teisių apsaugos skyriai), kurios žinodamos apie netinkamą elgesį su vaiku turi imtis veiksmų, kad jį apsaugoti.
Gali būti atliktas situacijos ištyrimas ir pritaikytas šeimos stebėjimas, nukreipimas į streso valdymo, pozityvaus vaikų auklėjimo mokymus ir pan. Pasitaiko, kad dėl netinkamo tėvų valdžios naudojimo yra kreipiamasi į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo.
Specialisto atsakymas suformuluotas remiantis trumpa informacija, kuri yra pateikta tėvų laiške. Jei vaiko elgesys ir savijauta kelia daugiau klausimų, rekomenduojama kreiptis dėl išsamesnio psichologo įvertinimo ir rekomendacijų.
***
Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai.
Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę. Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Paramos vaikams centro specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).
