Vyras Juliaus klausė, kokiu būdu tarsis dėl įvykio, o vėliau paprašė ir asmeninių duomenų.
Netrukus su juo susisiekė ir I-ajame policijos komisariate dirbanti tyrėja, kuri, anot J.Pankos, pranešė, jog jis su penkiamečiu sūnumi privalo atvykti į apklausą.
Paaiškėjo, kad keli vaikai mėtė akmenukus į balas ir kažkuris netyčia kliudė teritorijoje stovėjusį svetimą automobilį.
Kaip teigė J.Panka, jo sūnus prisiėmė kaltę, nors iki šiol, pasak pašnekovo, niekas tiksliai nežino, kieno akmenukas kliudė mašiną, nuo kurios šiek tiek apsilupo darželio teritorijoje stovėjusio automobilio dažų sluoksnis.
Penkiametį pakvietė į apklausą komisariate
Lrytas.lt žurnalistams J.Panka papasakojo apie tai, su kuo susidūrė bei patikino iki šiol nežinąs, kaip šią situaciją įvardyti – apgailėtina ar kuriozine.
„Skambinusiam vyrui, kuris teigė, jog mano sūnus pažeidė jo automobilio dažų sluoksnį, atsakiau, jog už mano vaiką, kuris tuo metu buvo darželyje, yra atsakinga ugdymo įstaigos administracija, o savo asmens duomenų telefonu nežadu teikti. Juolab, jeigu vaikas kažką ir padarė, reikėtų kreiptis į draudimo įmonę.
Po kelių dienų man paskambino tyrėja iš I-ojo komisariato. Ji telefonu pakvietė mane ir mano vaiką į apklausą dėl įvykio vaikų darželio kieme.
Ėmiau klausti, ar ji skaitė Civilinio kodekso 6.275 straipsnį, kuris teigia, kad vaikui esant ugdymo įstaigoje, už vaiką atsako įstaiga.
Paklausiau, ar ji žino, kad kvietimas į apklausą turi būti siunčiamas registruotu laišku, o ne skambinama telefonu.
Dar paklausiau, ar apklausoje dalyvaus vaikų psichologas ir kodėl jie neskambino į darželį.
Tada ji man uždavė genialiausią klausimą – ar mano lopšelį-darželį „Pumpurėlis“ lankantis sūnus Vaitautas yra nepilnametis.
Aš nusijuokiau. Priminiau jai, kad kalbame apie įvykį vaikų darželyje. Jos replika į tai buvo tokia, kad ji skaito tai, kas buvo parašyta policijos pareigūnų protokole, kurį jie surašė atvykę į vaikų darželį“, – pasakojo J.Panka.
Tuo pokalbis su tyrėja baigėsi, tačiau po kurio laiko, negalėjęs nurimti, Julius pats perskambino tyrėjai, norėdamas išsiaiškinti, kaip toliau klostysis situacija su jo vaiku.
„Telefonu atsiliepė kitas pareigūnas. Jis atsiprašė už nesusipratimą ir paaiškino, kad tai – civiliniai santykiai, todėl niekas vaiko į apklausą neturėtų kviesti. Dar jis pridūrė, kad perskaitė įstatymus ir netrukus nutrauks tyrimą“, – pasakojo vyras.
Nerimą kelia pareigūnų nekompetencija
J.Panka nesikuklino kalbėdamas apie pareigūnų kompetenciją. „Nesu nusiteikęs prieš policiją ar jų darbą, bet didžiausia problema yra ta, kad nėra investuojama į policijos pareigūnus.
Dėmesys skiriamas naujiems pastatams, automobiliams, infrastruktūrai, tačiau ne dirbantiems žmonėms. Spėju, kad į įvykio vietą buvo atvažiavę, duok Dieve, pareigūnai, baigę keturias klases.
Darželio teritorijoje buvo fotografuojamas apgadintas automobilis. Atrodytų, jog būtų tiriamas chuliganiškas paauglio nusikaltimas.
Po įvykio Kėdainiuose, kuomet savo namuose buvo užmuštas keturmetis Matukas, policijai suteikta daugiau laisvės spręsti vaiko paėmimo iš šeimos klausimus.
Tai jeigu į šeimas atvyks toks patrulis, koks atvyko į darželį ir sugebėjo vaiką paversti kone chuliganu, tai ar jis būtų pajėgus tinkamai spręsti didesnes problemas?“ – retoriškai svarstė J.Panka.
Policija pateikė savo versiją
Susisiekus su policijos komunikacijos skyriaus vadovu Ramūnu Matoniu, šis patvirtino, kad kovo 21-ąją sostinės 1-ajame komisariate gautas pareiškimas, kad vaikų darželio teritorijoje vaikas metė akmenį į pareiškėjo automobilio dureles ir jas apgadino. Kadangi pareiškėjui su vaiko tėvu susitarti nepavyko, jis parašė pareiškimą policijai.
Jame nebuvo nurodyta vaiko, kuris metė akmenį ir apgadino automobilį, amžius. Iš pareiškimo turinio nebuvo galima spręsti, ar akmenį į automobilį metęs vaikas lanko darželį, ar yra vyresnio amžiaus.
Medžiagos nagrinėjimo metu siekiant patikslinti įvykio aplinkybes vyresnioji tyrėja telefonu susisiekė su vaiko tėvu. Su juo buvo bendrauta lietuvių kalba (policijos pareigūnė yra lietuvė). Jam buvo paaiškinta apie įvykį ir pasiūlyta su pareiškėju išspręsti konfliktą geranoriškai. Vaiko tėvas tai padaryti atsisakė.
Jo buvo pasiteirauta, kokio amžiaus yra jo vaikas. Jis nurodė, kad vaikui yra 5 metai. Jam buvo nurodyta, kad jis turi teisę atvykti į komisariatą susipažinti su pareiškimu, pateikti paaiškinimą. Jis tai padaryti atsisakė. Jis su vaiku apklausai kviečiamas nebuvo.
Tuo pačiu metu buvo kreiptasi į automobilio savininką (savininkas yra juridinis asmuo, automobilis nuomojamas), kad būtų nurodyta įvykio metu patirta žala. Tą pačią dieną gautas atsakymas, kad dėl įvykio patirta žala yra mažareikšmė, todėl įmonė pretenzijų nereiškia.
Nenustačius nusikalstamos veikos sudėties, bus priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Vaikai į apklausas vedami su psichologais
Vis dėlto, ar vaikai, lankantys priešmokyklinę ugdymo įstaigą, turėtų būti kviečiami į apklausas policijos komisariate ir kas atsako už jų elgesį bei galimai padarytą žalą?
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Danutė Umbrasienė pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatytos minimalios amžiaus ribos, nuo kurios vaikas gali būti apklausiamas.
Apklausos pobūdis priklauso nuo nepilnamečio amžiaus, kadangi, kaip ir nustatyta BPK, vaikai apklausiami, atsižvelgiant į pastarųjų socialinę ir psichologinę brandą.
Mokykla ar kita institucija priežiūrą vykdo iki tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje. Minėtose institucijose vaiko priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, renginių, pertraukų ir tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų ar renginių laiko bei vietos. Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia užsiėmimai ar renginys.
Lopšelio-darželio „Pumpurėlis“ direktorė Česlava Barkovska žurnalistams teigė, kad jai ta situacija žinoma, tačiau į ją nesikreipė nė vienas tėvelis. Ji pabrėžė, kad minimas nutikimas įvyko vaikų paėmimo laiku, apie 17.30, kai kieme buvo daug tėvų, vaikų ir automobilių.
