Jei
nepaiimi, rėkia iki isterijų, pasikūkčiojimų. Ar nekreipti dėmesio į
isterijas? Patarimai, kad paverks ir nustos, nelabai tinka, nes jis gali verkti labai
ilgai. Pačiai nervai neatlaiko, ir paiimi. Ačiū už konsultaciją“, – parašė lrytas.lt skaitytoja Tina.
Atsako Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė:
9 mėnesių kūdikio pagrindinis psichologinis poreikis – saugumas, kurį gali užtikrinti rūpestingas suaugęs šalia. Kai vaikas jau bus didesnis, pradės vaikščioti, norės tyrinėti pasaulį, tada jam bus svarbu mokytis savarankiškumo ir nepriklausomybės, tada dažnai norės daryti priešingai nei iš jo tikėsis tėvai. Dabar panašu, kad jam svarbiausia nuraminimas ir patvirtinimas, kad mama šalia, kad niekur nedings, kad ji pasirūpins juo visais klausimais.
Rekomendacijos, ką daryti mamai:
1. Atraskite verksmo priežastį. Kiekvienas verkimas gali turėti skirtingas priežastis. Todėl svarbu kiekvieną kartą bandyti nuspėti verkimo priežastį. Priežastys gali būti įvairiausios: alkanas, šlapias, sušalo, perkaito, nemaloniai jaučiasi sauskelnių turinys, išsigando, nuobodžiauja ir taip toliau. Kiekvieną kartą priežastis gali būti vis kita.
2. Eliminuokite priežastį. Nuspėjus priežastį, ją pašalinkite. Jei vaikui nuobodu, duokite žaisliuką. Jei vaikas sukaitęs, šiek tiek nurenkite. Jei vaikas išsigando, nuraminkite. Jei pavargęs – pamigdykite. Nereikia vaiko imti ant rankų dėl kiekvieno verkimo. Fizinis kontaktas svarbus nuraminimui, galbūt užmigdymui, bet jei vaikas nuobodžiauja – tikrai užteks duoti žaislą. O kol jis apžiūrinės žaislą, spėsite ir užkąsti.
3. Nepalikite paverkti, kol nustos. Dažnai girdžiu patarimą, kad vaiką reikia palikti paverkti, kol jis nustos. Jūs gerai jaučiate, tikrai to daryti nereikia. Maždaug apie 8-10 mėnesį vaikams ypač intensyviai formuojasi prieraišumas ir jie ypač jautriai reaguoja į bet kokį mamos dingimą iš jų matymo lauko. Nors mama gal tik trumpai nubėgs į tualetą, bet kūdikiui gali atrodyti, kad ji dingo, jos nėra per ilgai, o gal ji nebegrįš niekada. Todėl jei kūdikis verkia, jaučiasi neramus, jam kaip tik vis reikia suteikti patvirtinimą – mama šalia ir bus tiek kiek reikės. Tik tada kūdikis išmoks, kad pasaulis saugus, priimantis, besirūpinantis ir nereikia garsiai verkti kiekvieną kartą, kad tą saugumą (mamą) sugrąžintu šalia.
4. Visada nuraminkite. Jei kūdikis įsiverkė, kūkčioja, raudonuoja ar mėlynuoja nuo rėkimo, būtina jį kuo skubiau nuraminti. Panešiokite, paglostykite, eliminuokite galimą verkimo priežastį. Kūdikiai dar neturi pakankamai vidinių resursų nusiraminti patys ir jei jie labai stipriai įsiverkė, tai ženklas, kad jau reikalinga suaugusiojo pagalba.
5. Buities darbus dalinkitės, prašykite pagalbos. Jei Jūsų kūdikis ypač neramus ir jam reikia daug fizinio kontakto, galbūt Jums gali pagelbėti vyras, Jūsų mama, anyta ar draugiška kaimynė, kurie galėtų pagelbėti kartas nuo karto užeidami ir pabūdami su kūdikiu, kol Jūs pavalgysite, nueisite į dušą ar pamiegosite, kad atgautumėte jėgas ir toliau rūpestingai ir jautriai galėtumėte rūpintis savo mažyliu.
***
Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai. Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę.
Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Paramos vaikams centro specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).
Specialistų atsakymai ir patarimai pasirodys rubrikoje „Vaikai“.
