Jos metu bus siekiama atkreipti dėmesį į problemų dėl alkoholio turinčiose šeimose augančių vaikų patiriamus sunkumus: nuolatinį stresą ir nesaugumą, ryšio su tėvais stoką, jų bazinių emocinių ir fiziologinių poreikių ignoravimą.
Tai patyrę ir pastarųjų smurto prieš vaikus įvykių šalyje sukrėsti broliai menininkai Remigijus ir Algirdas Gataveckai įsitikinę, jog dirbant su šeima, joje augančiais vaikais bei keičiant jų aplinką, įmanoma užtikrinti saugią vaikų dabartį ir šviesesnę ateitį.
„Mūsų valstybė serga, nes joje gyvenantys žmonės nebendrauja ir nesirūpina vieni kitais. Esame patyrę situacijų, kai matydami kitoje gatvės pusėje parkritusį žmogų, skubėjome jam padėti, tuo tarpu šalia stovintys žmonės nesiėmė jokių veiksmų. Kasdien mieste sutinkami išmaldos prašantys vaikai ir jiems pinigų aukojantys žmonės – dar vienas pavyzdys, juk taip vaikai ir toliau skatinami likti prašytojais, o jų tėvai – nesirūpinti savo atžalomis. Reikia ne ugnį gesinti, o ieškoti padegėjo, t.y. informuoti apie tokį vaiką atsakingas institucijas, kad jos imtųsi darbo“, – teigia neseniai menų daktaro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje apsigynęs Algirdas Gataveckas.
Broliai prisimena, kad jiems gyvenant su nuolat geriančiais tėvais taip pat teko patirti aplinkinių abejingumą. „Gyvenome daugiabutyje. Kaimynai tikrai matė ir žinojo, kas darosi mūsų tėvų bute, kuriame buvo ne tik geriama – dėl aršaus tėčio būdo dažnai ten vykdavo ir muštynės. Vis tik, jei kaimynai ir kviesdavo policiją, tai tik iš savanaudiškų paskatų – būdavo vėlu, o jie negalėdavo ilsėtis. Viena moteris neseniai, priėjusi prie mūsų, prisipažino buvusi mūsų kaimynė ir sakė, apgailestaujanti, jog tuomet nieko nedarė“, – pasakoja Remigijus Gataveckas, praėjusių metų pabaigoje įveikęs 35 konkurentus ir laimėjęs LATGA dailės srities stipendiją tęsti socialinį sienų tapybos projektą „Nebereikia žaislų, reikia šeimos“.
Projektą, kuriuo norima atkreipti dėmesį į tikrus globos namuose, socialinės rizikos šeimose augančių ar beglobių vaikų poreikius, įgyvendinantys broliai įsitikinę, jog tiek šių vaikų, tiek jų tėvų elgesys priklauso nuo juos supančios aplinkos faktorių. „Švietimas, edukacija, gerų darbų pavyzdžiai gali sužadinti vaikų smalsumą, kūrybiškumą ir ateityje jie rinksis kitą kelią nei tą, kuriuo ėjo jų tėvai. Tokiu būdu vieną priklausomybę galima pakeisti kita – gerąja priklausomybe darbui, pomėgiui, menui“, – pabrėžia broliai.
„Žmogaus smegenys yra reaguojanti sistema: ji reaguoja į smurtą, į meilę, į dėmesį. Štai kodėl mes, nors niekieno neraginami ir visiškai neprižiūrimi, eidavome į mokyklą. Globos namų auklėtoja mums skaitė pradinių klasių mokytojos prisiminimus, kuriuose ji pasakoja, jog į pamokas žiemą mes ateidavome su vasarinėmis basutėmis, basi, verkdami iš skausmo. Pamokų neruošdavome, tačiau mokyklą visada lankydavome – ten gaudavome valgyti, ten į mus kreipė dėmesį ir mums buvo įdomu“, – pasakoja Algirdas.
Alternatyvią patirtį vaikams iš įvairių, įskaitant alkoholio problemų turinčių, šeimų suteikia ir „Mentor Lietuva“ vasaros stovyklos: jose vaikai ištrūksta iš nesaugios aplinkos, išmoksta vėl būti vaikais – žaisti, džiaugtis, išvysta kitokius suaugusiųjų pavyzdžius, sulaukia jų dėmesio ir rūpesčio. Siekiant, kad kuo daugiau vaikų galėtų ilsėtis „Mentor Lietuva“ stovyklose, Alkoholikų vaikų savaitę, vasario 10–16 d., Vilniuje veikiančiuose „Charlie Pizza“ restoranuose vyks akcija: jos metu pinigai, surinkti už amerikietišką trapųjį obuolių pyragą, bus skirti vaikų vasaros poilsiui.
