Antradienį geradario nufilmuotas įrašas internete pelnė tūkstančių palaikymą.
Vaizdo įraše A.Žukovas pasakojo, kad vaikas prašė nupirkti valgyti, nes esą neturi tėvų, o jo globėja juo nepasirūpina.
„Labai nesinori nuliūdinti geradario, bet ši istorija – netikra, sumeluota“, – apgailestavo Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Sigita Šimkienė.
Jos kolegos išsiaiškino, kad berniukas turi tėvus, namus, lanko mokyklą.
„Šeima dėl tam tikrų sunkumų mums yra žinoma, tačiau dabar ne tie laikai, kai šeimos būtų žinomos dėl skurdo ar nepritekliaus.
Šiandien lankytasi šeimoje, buvo pilna šilto maisto, privirtas puodas balandėlių“, – trečiadienį pasakojo S.Šimkienė.
Išgirdus, kad sūnus elgetavo, tėvus ištiko šokas, jie buvo sutrikę. Anot specialistės, tėvai nežinojo, kad berniukas taip elgėsi.
Šeimoje berniukas yra ne vienintelis vaikas.
S.Šimkienė tikino, kad specialistai toliau intensyviai bendraus tiek su berniuko šeima, tiek su mokykla ir aiškinsis elgetavimo priežastis, kaip vaikui padėti.
Prisipažino pats
Paiešką specialistai pradėjo žinodami vaiko vardą ir dar vieną prekybos centrą mieste, kur jis pastebėtas elgetaujantis.
Buvo peržiūrėtos visos tarnybai žinomos aplink nurodytą prekybos centrą gyvenančios šeimos. Vienoje jų augo ieškomas berniukas.
Nuvykusi į šeimą specialistė sulaukė iš mokyklos grįžusio vaiko ir su juo pasikalbėjo.
Paauglys prisipažino, kad viename prekybos centrų pirko maisto už nepažįstamojo pinigus ir buvo jo nufilmuotas.
Specialistai per pirmą pokalbį nespėjo išsiaiškinti, kokie buvo vaiko motyvai. Spėjama, kad berniukas elgetavo, nes norėjo prasimanyti pinigų.
„Vaiką rasti mums padėjo vardas ir į tarnybą paskambinusios moters suteikta informacija apie kitą prekybos centrą, kur jis pastebėtas elgetaujantis.
Raginame pastebėjus elgetaujantį vaiką paklausti, kur jis gyvena ir kokia jo pavardė. Reikėtų kuo daugiau sužinoti ir pranešti mums.
Tada galime išsiaiškinti konkrečią situaciją ir ieškoti priežasčių, kodėl vaikas taip elgiasi, ir jam padėti“, – aiškino S.Šimkienė.
Pastaruoju metu vaikų teisių gynėjai gauna labai mažai pranešimų apie elgetaujančius vaikus. Anot S.Šimkienės, prieš keletą metų jų buvo daugiau.
Kaunietė prisiminė, kaip ne tik parduotuvėse, bet ir kavinėse vaikai eidavo prašinėti pinigų.
Vaiko teisių specialistė ragino apie Kaune elgetaujančius vaikus pranešti jų telefonais 8 (37) 75 01 37 arba 8 (37) 42 48 35 (darbo metu) arba bendruoju pagalbos numeriu 112.
Kaip elgtis pamačius elgetaujantį vaiką?
Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Danutė Umbrasienė paaiškino, kad iš pažiūros geras atrodantis darbas iš tiesų gali toks nebūti.
„Iš tiesų, pirmas įspūdis – žmogus daro gerą darbą. Jis padeda alkanam, neturinčiam tėvų berniukui. Vis dėlto šį vaiką vien tik kaskart pamaitindami nepakeisime jo situacijos, apie kurią iš esmės nieko ir nežinome. Galbūt nepilnametis yra tiesiog išnaudojamas suaugusiųjų ar kitų nepilnamečių, engiamas, prievarta siunčiamas gauti maisto ar lėšų pragyvenimui, verčiamas valkatauti, neprižiūrimas, nelanko mokyklos?
To mes, suaugusieji, neturime toleruoti ir skatinti, padėdami tik tokiu būdu vaikui vieną ar kelis kartus, filmuodami, kviesdami kitus žmones taip pat nupirkti jam maisto. Jam reikia realios ir nevienadienės pagalbos, kuri turėtų pašalinti šio vaiko elgesio ir veiksmų priežastis. Tik nuperkamas maistas, ko gero, nepadarytų ilgalaikių teigiamų pokyčių vaiko gyvenime. O vaizdo įrašas socialiniame interneto tinkle www.facebook.com, kuriame aiškiai matomas berniukas, gali turėti neigiamų pasekmių paaugliui (galimos patyčios, kitos socialinės ir kitokios problemos)“, – dėstė specialistė.
Svarbiausia tokiu ir panašiais atvejais – kiekvienas žmogus (ir juridinis asmuo), matantis ar sužinojęs apie vaiką, kuriam būtina pagalba, privalo nedelsdamas pranešti apie tai policijai, to miesto ar rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ar kitai kompetentingai institucijai.
Apie vaikų (galimą) nepriežiūrą, smurtą prieš juos ir saugios bei sveikos aplinkos jiems neužtikrinimą būtina pranešti (telefonu, el. laišku, paštu ar nuvykus) pirmiausia vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – VTAS) ar policijai (po savivaldybės VTAS darbo valandų, savaitgaliais, skubiais atvejais, kai vaiko sveikatai ar gyvybei gresia pavojus).
Pranešant apie vaiko teisių pažeidimus, galima nenurodyti savo kontaktinių duomenų, tačiau VTAS specialistams svarbu pateikti šią informaciją:
* vaiko teisių pažeidimų faktus (nurodyti galimo fizinio, emocinio, seksualinio smurto, nepriežiūros požymius); * vaiko amžių (jei žinoma); * vaiko bei jo tėvų vardus ir pavardes (jei žinoma); * šeimos adresą (jeigu asmuo žino vardus bei pavardes, bent apytikslį vaiko amžių ir, pavyzdžiui, jei vaikas lanko ugdymo įstaigą, jos pavadinimą, adresas nebūtinas). * Neturint anksčiau minėtų duomenų, pavyzdžiui, matant prie parduotuvės dažnai elgetaujantį vaiką, reikėtų kreiptis į policiją, kuo aiškiau nurodant situacijos aplinkybes – prie kokios parduotuvės vaikas būna, kokiu laiku, apibūdinti vaiko išvaizdos požymius ir kt.
Tai liečia visus fizinius ir juridinius asmenis, turinčius informacijos apie pažeidžiamas vaiko teises, pavyzdžiui, apie elgetaujantį, pagalbos prašantį, kaimynų galimai skriaudžiamą vaiką, automobilių aikštelėje pastebėtą įvykį ir t. t. Gavus pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus, situaciją šeimoje vertina specialistai. Esant poreikiui, imamasi teisės aktuose nustatytų veiksmų vaiko geriausiems interesams užtikrinti.
„Taigi, kaip minėta, labai svarbu pastebėjus galimus vaikų teisių pažeidimus į juos reaguoti ir informuoti atsakingas institucijas, nes visa tai ignoruojant, tikėtina, situacija savaime neišsispręs“, – pabrėžė D.Umbrasienė.
