Gąsdina jaunas vaikinas
Savo vaikų saugumu besirūpinančios mamos ir aktyvios panevėžietės per itin trumpą laiką ne kartą pasidalijo žinutėmis, kuriose buvo rašoma, jog Panevėžyje prie mažų mergaičių bando prieiti ir į draugiją prisivilioti jaunas vaikinas.
„Noriu jums pasakyti, kad būtumėt atsargios ir neišleistumėte mažamečių vaikų į mokyklą vienų. Panevėžio mieste Marijonų gatvėje mergaitė pačiupo man už rankos ir pasiprašė pagalbos, kad ją palydėčiau iki namų, nes ją persekioja vyras.
Atsisukusi pamačiau nubėgantį jauną vaikiną, jis buvo tamsiai apsivilkęs. Būkite atsargios. Vaikinas greitai pabėgo, nebuvo galimybės pasivyti“, – rašė aktyvi panevėžietė.
Į tokią žinutę mamos sureagavo itin aktyviai. Daugelis tvirtino po tokių žodžių tikrai bijosiančios vaikus išleisti į gatvę.
Tiesa, nebuvo nė vienos, kuri būtų patvirtinusi panašų faktą ir papasakojusi apie susidūrimą su tariamu grobėju.
Įdomu tai, kad šią žinutę kitos mamos ėmė kopijuoti viena nuo kitos ir dalintis kitose feisbuko grupėse, tačiau plačiau ir išsamiau apie tariamai bauginančius įvykius nepapasakojo.
Pareigūnai: „Nėra gauta pranešimų apie vaikų grobimus“
Susisiekus su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės vyriausiąja specialiste Rasa Černauskaite, ši patikino negirdėjusi apie galimus vaikų grobimus pastaruoju metu.
Panevėžio apskrities policija nėra gavusi pranešimų apie vaikų grobimus.
Pareigūnai prašo, pastebėjus įtartinus asmenis ar pavojingas situacijas, nedelsiant skambinti Bendrojo pagalbos centro telefonu 112.
Psichologas: „Tai gandų platinimas“
Galima daryti išvadą, kad tokios žinutės platinimas viešojoje erdvėje – dėmesio trūkumas arba noras parodyti savo neabejingumą ir susirūpinimą aplinka.
Mykolo Romerio universiteto Socialinės politikos fakulteto socialinio darbo katedros docentas Gediminas Navaitis pritarė šiai minčiai ir papasakojo apie vieną testą su vadinamaisiais melo klausimais.
„Tokiame teste nustatoma, ar žmogus pažįsta save. Klausimų būna keliolika, o vienas skamba taip: „Ar platinate gandus?“ Visi skuba atsakyti, kad tikrai nesidalija gandais ir nepatikrintomis žiniomis. Net ir iš pirmo žvilgsnio nekaltas tam tikros nepatikrintos informacijos pasidalijimas – gandų ir nebūtos informacijos skleidimas. Toks elgesys formuoja apie gandų skleidėją neigiamą nuomonę.
Socialiniuose tinkluose galima stebėti kelis reiškinius: vieni sąmoningai platina gandus turėdami tikslą kompromituoti politikos veikėją ar atkreipti dėmesį į šou verslo atstovą, tačiau didžiausia problema yra tie, kurie nežino, ką daro, o tik nori susireikšminti.
Galima pajuokauti, kad jeigu šiandien feisbuke kas nors žinutėje parašys, jog jam asmeniškai prezidentė pasakė vieną ar kitą dalyką, tikėtina, kad susidomėjimas tuo žmogumi tikrai išaugs. O kokia tikimybė, kad kas nors paskambins į prezidentūrą ir paklaus, ką prezidentė sakė Jonaičiui ar Petraičiui?
Kitaip tariant, vienokius ar kitokius gandus platinantys žmonės bando kelti savo reikšmingumą. Į tokius žmones aš žvelgčiau su užuojauta“, – sakė pašnekovas.
