„Daugybė vyrų šiais laikais už tėvystę sumoka didelę kainą“, – sakė žinoma advokatė Vilija Gražulytė, kuri labai dažnai konsultuoja Lietuvos vyrus, auginančius ne savo atžalas.
Prieš kelerius metus viešai nuskambėjo šiauliečio Andrejaus Kolotilino skausminga gyvenimo istorija. Vyras patyrė šoką sužinojęs, kad penkerius metus augino, rūpinosi ir labai mylėjo savo žmonos meilužio sūnų.
Andrejus buvo patenkintas santuokiniu gyvenimu, dirbo keliuose darbuose, rūpinosi žmona ir vaiku. Tačiau po kelerių metų žmona pareikalavo skyrybų ir išėjo gyventi pas kitą vyrą.
Su žmona A.Kolotilinas išsiskyrė, kai vaikui buvo pusketvirtų metų. Teismas nusprendė, kad berniukas gyvens su mama, o iš Andrejaus priteisė mokėti alimentus. Buvo susitarta, kad tėvas galės dalyvauti auklėjant sūnų ir bendrauti su juo.
Iš pradžių viskas buvo gerai – A.Kolotilinas, kai tik galėdavo, pasiimdavo vaiką, tačiau laikui bėgant buvusi žmona ėmė drausti susitikimus.
„Vaikas mane pradėjo vadinti Andriumi, o motinos sugyventinį – tėvu. Aš sakau: koks jis tau tėvas? Tuomet mano buvusios žmonos sugyventinis pareikalavo atlikti tėvystės nustatymo testą“, – yra pasakojęs Andrejus.
Teismo paskirtos DNR ekspertizės rezultatai Andrejų pritrenkė. Paaiškėjo, kad tikrasis berniuko tėvas yra buvusios žmonos meilužis, dėl kurio ji išsiskyrė ir su kuriuo apsigyveno po vienu stogu.
„Aš negalėjau ramiai miegoti, darbe buvau kaip nesavas, nuolat liejosi ašaros, – guodėsi vyras. – Gyvendamas su žmona buvau šventai įsitikinęs, kad ji man ištikima. O išaiškėjus tiesai buvusi žmona man išrėžė: „Tavo problemos, kad manimi tikėjai.“ Bet skaudžiausia buvo dėl to, kad praradau vaiką, kurį mylėjau.“
Patirtą moralinę žalą A.Kolotilinas įvertino 70 tūkstančių litų, tačiau teismas šį ieškinį atmetė.
Advokatė V.Gražulytė paaiškino, kad tėvystės nustatymo būdas yra dvejopas. Kai tarp partnerių nėra ginčų, tėvystės nebūtina įrodinėti per teismą, užtenka notaro patvirtinto abiejų tėvų pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo.
Tada tėvai eina į civilinės metrikacijos skyrių, kur gauna vaiko gimimo liudijimą su tėvo pavarde. Kitu atveju tėvystės nustatymas arba tėvystės nuginčijimas vyksta teismine tvarka.
Pastaruoju metu per televiziją neretai rodomos socialinės laidos, kuriose vyrai abejoja savo tėvyste arba moterys bando įrodyti, kad buvęs trumpalaikis partneris yra jos vaiko tėvas.
Žmonės taip atvirauja už galimybę nemokamai atlikti DNR testą.
Tačiau advokatė V.Gražulytė iš patirties žino – tėvystės nustatymo arba nuginčijimo bylų dalyviai yra ne tik neturtingi ar neišsilavinę asmenys.
„Tai – ne skurdo ar neišprusimo reikalas. Priešingai, dabar visuomenė labiau teisiškai apsišvietusi. Tiesiog žmonės dabar elgiasi laisviau“, – sakė teisininkė.
– Vyras gali nežinoti, ar vaikas yra jo, o motinai toks klausimas neturėtų kilti.
– Jei moteris vienu metu intymiai bendrauja su keliais partneriais, ji gali ir nežinoti, nuo ko pastojo.
Neseniai pas mane pasikonsultuoti atėjusi moteris pasakojo, kad pašlijus santykiams jos vyrui ispanui kilo abejonių dėl tėvystės. Jis Ispanijoje atliko DNR testą ir sužinojo, kad nėra keturmečio sūnaus biologinis tėvas.
Norint atlikti DNR testą oficialaus vaiko motinos sutikimo nereikia.
Šiuo metu berniukas su tėvu gyvena Ispanijoje, o motina – Lietuvoje. Sutuoktiniai galvoja apie skyrybas.
Tačiau ispanas nežada kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, nes vaiką myli ir nori jį auginti. Berniukas taip pat nori gyventi su tėvu.
Moteris neslėpė, kad klausimas, kas yra sūnaus tėvas, ją visada kankino. Prieš santuoką ji draugavo su kitu vyru. Tuokėsi būdama nėščia.
Savo sutuoktiniui ji pasakė, kad vaikas gali būti ne jo, ir net pasiūlė jam vėliau atlikti DNR testą. Tačiau vyro tai neišgąsdino. Sūnų jis priėmė kaip savo.
DNR tyrimą vyras prisiminė, kai prasidėjo skyrybų procesas. Tačiau jeigu moteris sumanytų kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, berniukas ir tėvas patirtų daug neigiamų išgyvenimų.
Suprasdama dramatišką situaciją moteris nenorėtų tėvystės ginčyti, tačiau vaiko grąžinimo iš Ispanijos procedūra gali būti labai sudėtinga ir neaišku, su kuo teismas skyrybų atveju nustatytų vaiko gyvenamąją vietą.
– Dėl kokių priežasčių šiais laikais kyla įtarimų, kad vaikas, kurį vyras augino ne vienus metus, gali būti ne jo?
– Žinau tokią istoriją, kai du jaunuoliai, draugavę kelerius metus, išsiskyrė.
Moteris susiruošė tekėti už kito, bet prieš pat santuoką su buvusiu draugu intymiai praleido vieną naktį. Po to atšoko vestuves su nauju išrinktuoju.
Kai pastojo, moteriai nekilo minties, kad tai gali būti ne jos sutuoktinio vaikas. Tačiau po metų aplinkiniai vyrui ėmė sakyti, kad vaikas į jį visiškai nepanašus.
Vyro galvoje kilo sumaištis. Kad išsklaidytų abejones, jis atliko DNR testą ir sužinojo nesąs biologinis vaiko tėvas. Ne tik jam, bet ir žmonai tai buvo labai netikėta.
Vyras kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, buvo atlikta ekspertizė, kuri patvirtino jo privačiai atliktą DNR tyrimą. Pora išsiskyrė.
Vyras jautėsi sugniuždytas, nes vaiką labai mylėjo. O moters likimas smarkiai nenubaudė – buvęs mylimasis ir vaiko tėvas ją tebemylėjo, tad noriai atgaivino santykius. Jų sūnui – dveji metai.
– Per kiek laiko vyras turi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo?
– Dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienų metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis vaiko gimimo įraše ar kai paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
– Ar vyras, sužinojęs, kad augina ne savo vaiką, neturi teisės reikalauti neturtinės kompensacijos, jeigu gyvena ne santuokoje? Juk iki tėvystės nuginčijimo jis rūpinosi vaiku, pirko drabužius, maistą, vežėsi į keliones.
– Civilinis kodeksas tokiu atveju nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau kreipiantis dėl neturtinės žalos atlyginimo gali remtis konstitucinėmis žalos atlyginimo nuostatomis.
– Kodėl vyrai sumano daryti DNR tyrimą skyrybų atveju ar jau po skyrybų? Galbūt tokiu būdu tikisi išvengti mokėti alimentus?
– Kai kada žmonos paliktas vyras jaučiasi įskaudintas ir tuomet iš pykčio bando ginčyti tėvystę.
Bet neretai nustatyti tėvystę prašo moteris, kuri vaikui būna davusi savo pavardę. Kurį laiką pora taip ir gyvena, po to susipyksta ir pasuka skirtingais keliais.
Tuomet moteris kreipiasi į teismą dėl tėvystės nustatymo, nes siekia prisiteisti išlaikymą.
Turėjau bylą, kai motina dėl tėvystės nustatymo kreipėsi tuomet, kai sūnui buvo 15 metų.
Berniuko motiną tėvas paliko vos sužinojęs, kad ji laukiasi.
Moteris sunkiai išgyveno išdavystę ir nutarė viena užauginti sūnų, nieko neprašydama iš jo tėvo. Šeimoje nuolat trūko pinigų.
Sulaukęs paauglystės berniukas pradėjo reikalauti, kad mama pasakytų, kas yra jo tėvas: „Mama, aš noriu ne tik pažinti tėvą, su juo bendrauti, man svarbi ir finansinė pusė.“
Po daugybės metų motina pagaliau suprato, kad sūnui reikia bendrauti su tėvu. Draugų būryje jis jautėsi nevisavertis. Be to, visus tuos metus jis jautė nepriteklių, kurio galėjo nebūti.
Bet įstatymas suteikia teisę prisiteisti išlaikymo skolą tik už trejus metus.
Vaiko tėvas nerodė noro su juo bendrauti. To nenorėjo ir tuometė jo gyvenimo draugė.
– Ar dažnai vyrams atsirūgsta atsitiktiniai meilės nuotykiai?
– Dažnai. Neseniai į mane kreipėsi vyras ir drebančiu balsu papasakojo, kad su juo susisiekė moteris, su kuria prieš kelerius metus jis turėjo vienos nakties nuotykį.
Dabar ji pareiškė auginanti jo vaiką, kuriam ketveri metai. Moteris siekė prisiteisti išlaikymą vaikui.
Vyras buvo pritrenktas, nes netrukus ruošėsi vesti kitą moterį. Jis tikino, jog su menamo vaiko motina niekada nedraugavo, kad jos nepažįsta kaip žmogaus.
Jis labai išgyveno dėl to, kaip žinią priims jo būsimoji žmona.
Manau, kad jei moteris vyrą myli, jai neturėtų būti labai svarbu, ar praeityje jis turėjo kokių nors santykių. Tėvystė – ne nusikaltimas.
Kita vertus, vyrai turi galvoti apie savo veiksmus. Juk visiems žinoma, kad intymūs santykiai gali baigtis nėštumu.
– Tikriausiai kai kurios motinos net suaugusiems vaikams bijo pasakyti tiesą apie jų tėvą? Bijo kaltinimų, pasmerkimo.
– Taip, yra tokių atvejų. Pavyzdžiui, viena jau brandaus amžiaus moteris visą laiką žinojo, kad sūnaus susilaukė ne su savo sutuoktiniu.
Net su juo išsiskyrusi sūnui neatskleidė tiesos. Buvęs vyras taip pat nežino, kad augino ne savo sūnų.
Vaikinas, kuris jau yra pilnametis, visiškai nepanašus į tos moters buvusį vyrą. Jis panašus į moters jaunystės laikų draugą.
Vaikinas yra toks pat muzikalus kaip ir jo biologinis tėvas. Apie savo tikrąjį tėvą jis nieko nežino, tačiau biologinis tėvas žino apie sūnų. Bet jis, kaip ir vaikino motina, slepia paslaptį, nes turi šeimą, vaikų.
Sūnaus ir biologinio tėvo keliai dažnai susikerta dėl kultūrinės veiklos. Sutampa jų pomėgiai. Vaikinas labai gerbia tą vyrą kaip vyresnį bičiulį.
O su vyru, kuris jį augino ir kurį jis vadino tėvu, nepalaiko ryšio, tarp jų net vaikystėje santykiai buvo šalti.
Moteris tiesą slėpė, nes nenorėjo griauti gyvenimo nei savo vaikui, nei buvusiam draugui.
Dabar ji norėtų sūnui atskleisti tiesą, tačiau bijo jo reakcijos.
Manau, tokiu atveju reikėtų pasikonsultuoti su psichologu, kada vaikas yra subrendęs išgirsti tiesą.
– Vyras po skyrybų vaikui išlaikyti moka alimentus, o paaiškėja, kad tai – ne jo biologinis vaikas. Ar vyras gali reikalauti sugrąžinti pinigus?
– Šiuo atveju galima kreiptis, kad iš motinos būtų priteistas žalos, patirtos teikiant išlaikymą ne savo sūnui, nuginčijus tėvystę, atlyginimas. Tiek už laikotarpį, kai tėvas dėl neteisėtų motinos veiksmų išlaikymą vaikui teikė gera valia, tiek už tą, kai išlaikymas buvo priteistas teismo sprendimu. Ar toks reikalavimas būtų patenkintas, priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
– Ar įmanoma tėvystę nustatyti, kai vaiko tėvas yra miręs?
– Dabar turiu labai įdomią bylą – teisminėje praktikoje neaptikau nė vieno panašaus pavyzdžio.
Motina žinojo, kas yra tikrasis sūnaus tėvas, tačiau tai laikė paslaptimi. Tokį savo elgesį ji aiškino tuo, kad buvo labai įsižeidusi, kai mylimasis ją nėščią paliko ir susirado kitą moterį.
Pagimdžiusi sūnų moteris nenustatinėjo tėvystės ir neprašė vaikui išlaikymo. Tas vyras buvo labai turtingas verslininkas, turėjo šeimą.
O prieš kelerius metus vyras mirė smurtine mirtimi. Tada motina išdrįso vaikui pasakyti tiesą.
Berniukas nudžiugo, kad bent sužinojo savo tėvo vardą. Jis pareiškė norą, kad būtų nustatyta tėvystė.
Buvo skirta ekspertizė. Tėvystei nustatyti netgi nereikėjo ekshumuoti mirusiojo palaikų, nes po nusikaltimo teismo medicinos ekspertai išsaugojo kraujo mėginius.
Kai po DNR tyrimo paaiškėjo, kad berniukas yra mirusiojo sūnus, giminės patyrė šoką.
Jau buvo sutvarkyti turto paveldėjimo reikalai. Todėl mirusiojo artimųjų reakcija byloje dėl tėvystės nustatymo buvo labai kovinga.
Teisme buvo pradėtas nagrinėti klausimas dėl paveldėjimo užginčijimo. Bylos nagrinėjimas tęsiasi iki šiol. Nustatinėjama, į kokią turto dalį galėtų pretenduoti teisėtas sūnus.
Tai išskirtinė byla, kai viskas vyksta po tėvo mirties.
– Kas moteris sulaiko nuo vaiko tėvystės nustatymo?
– Vienos man gerai pažįstamos moters pasiteiravau, kodėl ji nenori nustatyti tėvystės ir prisiteisti išlaikymo vaikui.
Ta moteris ilgą laiką negalėjo susilaukti vaikų. Galiausiai atsitiktinai pastojo nuo vyro, su kuriuo neturėjo ilgalaikių santykių. Meilužis pareikalavo, kad moteris pasidarytų abortą. Ji nesutiko ir pagimdė vaikelį.
Moteris laikėsi pozicijos, kad jei tėvas nenorėjo, jog vaikas gimtų, tai ir nereikia, kad jis kada nors įgytų kokias nors teises į savo atžalą.
Ji baiminosi, kad tėvas nenusistatytų bendravimo su vaiku tvarkos, o dar blogiau, jei kada nors užmegztų su juo artimus santykius.
Moteriai vaikas buvo viso gyvenimo prasmė. Ta beatodairiška motiniška meilė virto tokiu egoizmu, kad net nustelbė vaiko interesus ir jausmus.
– Kas nutinka, jei moteris kreipiasi į teismą dėl tėvystės nustatymo, tačiau vaiko tėvas atsisako daryti DNR tyrimą?
– Teismas tokį atsisakymą gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Nežinau, ar vyrui būtų priimtina be DNR testo būti pripažintam tėvu, juk tada jį visą gyvenimą kankintų abejonės, ar vaikas tikrai jo.
– Ar gali būti, jog vyras suabejoja savo tėvyste, tačiau vaiko motina nesutinka, kad būtų daromas DNR testas?
– Galima atlikti neoficialų tyrimą – namuose, įsigijus specialų testą, arba laboratorijoje.
Tačiau toks tyrimas teisiškai bus negaliojantis. Bet sužinojęs, kad nėra vaiko tėvas, vyras gali kreiptis į teismą, kuris paskirs oficialią ekspertizę.
Tuomet motina privalės vaiką atvesti ekspertui.
– Ar buvo situacijų, kai DNR tyrimas pasirodė klaidingas?
– Ne. Tačiau jei yra pagrindo abejoti rezultatais, galima daryti pakartotinę ekspertizę.
– Sakykime, vyras ne vienus metus santuokoje augino vaiką, jį išlaikė. Vėliau net ir išsiskyręs su žmona nuolat domėjosi jo gyvenimu. Bet buvusi žmona pareiškia, kad jis nėra vaiko tėvas. Ar nuginčijus tėvystę vyras turi teisę toliau su juo bendrauti?
– Ne, nes praranda neturtines teises, grįstas tėvyste. Teisiškai tokiu atveju nepilnametis vaikas bendrautų su svetimu vyru.
Motina turi visą teisę uždrausti buvusiam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiu, net jei jis ir yra prie jo prisirišęs.
