Arūno namuose ėmė lakstyti identiški broliai Tomas ir Gytis (22 m.), o Gintaro prieglobstyje augo neidentiški berniukas ir mergaitė – Deividas ir Aušra (24 m.).
„Kai abi šeimos išeidavome pasivaikščioti, visi praeiviai juokdavosi. Tėvai vienodi, vaikai vienodi. Mus lydėdavo jų žvilgsniai“, – pasakojo vienintelė šeimų dvynukė, konkurso „Twins Peak 2016“ dalyvė Aušra Delnevičiūtė.
Kiek šeimai žinoma, ankstesnėse kartose dvynių nebuvo, todėl visus pribloškė dvyniams tėvams gimę dvyniai vaikai.
„Teta juokėsi iš mamos, kai mudu gimėm, sakė – turėsi vargo su dviem. O po poros metų pati susilaukė dvynių“, – prisiminė A.Delnevičiūtė.
Ji ir pati norėtų tapti dvynukų mama. „Tikiuosi, aš irgi turėsiu dvynukus. Iš pradžių porelę, paskui du berniukus ir dvi mergaites – šešių užtektų. Sieksime dvynių rekordo.
Vienu metu auginti du vaikus smagiau ir tėvams, ir vaikams“, – šypsojosi jauna moteris.
Dabar abi šeimos išsibarsčiusios po visą Europą. G.Delnevičius su sūnumi Deividu gyvena Norvegijoje. Arūnas glaudžiasi pas dukterėčią Aušrą Didžiojoje Britanijoje. O jo vaikai dvynukai su motina gyvena Danijoje.
Teises išlaikė už brolį
Vyriausius šeimos dvynius – identiškus brolius Arūną ir Gintarą žmonės nuolat painiojo.
Vaikystėje jie ne kartą krėtė kiaulysčių savo mokytojoms. „Vieną mokytoją jie erzindavo pasikeisdami vietomis.
Jei kuris neatlikdavo namų darbų, mokytoja norėdavo parašyti dvejetą. „Stok, Arūnai, parašysiu du“, – įspėdavo mokytoja. Tačiau atsistodavo Gintaras ir sakydavo: „Arūnas – aš.“
Taip ir likdavo neaišku, kuris nepadarė namų darbų ir mokytoja nebausdavo nė vieno. Pažįstu šią pedagogę. Ji iki šiol dvynių neatskiria“, – juokėsi pokštininko duktė.
Kai tarnavo armijoje, Gintaras už brolį išlaikė D kategorijos vairuotojo teises – teoriją ir praktiką. Arūnas tuo metu gulėjo ligoninėje.
Panašūs ne tik vyrų veidai, bet ir likimai. Abu broliai dirba statybininkais, abu išsiskyrę su žmonomis.
A.Delnevičiūtei abu dvyniai – kaip tėvai. „Dėdė visada norėjo mergaitės, mano tėčiui sakydavo: „Gintarai, paskolink man savo mergaitę.“ Jis pindavo man plaukus“, – prisiminė vienintelė šeimų dvynukė.
Brolis artimesnis nei mama
Tvirtas ryšys užsimezgė ir tarp neidentiškų Aušros ir Deivido.
Mokykloje jiedu padėdavo vienas kitam. Aušrai geriau sekėsi lietuvių kalba, Deividui – matematika. Dvyniai vienas už kitą atlikdavo mėgstamų dalykų namų darbus.
„Kai buvau išvažiavusi į užsienį, o dvynys mokėsi Lietuvoje, grįžusi namo pirmiausia ėjau ne pas mamą, bet užsidariau su broliu kambaryje.
Valandą kalbėjomės, o tada išlindau pasisveikinti su visais kitais“, – apie artimą ryšį liudijo A.Delnevičiūtė.
Dvynukė sako nujaučianti, kai broliui negerai. „Sapnuoju baisius sapnus ar tiesiog jaučiu nerimą. Kai susiskambiname, paaiškėja, kad broliui tikrai kažkas atsitiko“, – sakė iš Suvalkijos kilusi lietuvė.
Po vienos neramios nakties pasitvirtino Aušros nuogąstavimai. Pasirodė, kad Deividas ilgai buvo užstrigęs automobilių spūstyje ir negalėjo niekam apie tai pranešti.
Emigrantę stebino tai, kad ir būdami neidentiški dvyniai, jie taip gerai vienas kitą jaučia.
Rengs ir šukuos vienodai
Gali būti, kad dvynių šeimoje bus ir daugiau. A.Delnevičiūtės sužadėtinio močiutė buvo iš dvynių porelės, todėl tikimybė, kad jiedu susilauks dvynių – gana didelė.
„Sužadėtinis irgi nori dvynių. Būsime dvynių šeimynėlė“, – juokėsi emigrantė.
Ji jau pastebėjo pranašiškų ženklų. „Mama pasakojo, kad nuo jaunystės norėjo dvynių. Tada jai ant pilvo atsirado du apgamai vienas šalia kito.
Man nutiko tas pats – užsimaniau dvynių ir virš bambos greta atsirado du apgamai. Gal tai – ženklas?“ – svarstė A.Delnevičiūtė.
Gražiausi jai – identiški dvyniai. Jei tokių susilauktų, juos rengtų ir šukuotų vienodai.
Portalo lrytas.lt surengtame dvynių konkurse dalyvavusi lietuvė neslėpė susižavėjimo kitais dvynukais.
„Kai pamačiau dvynių konkursą, puoliau žiūrėti nuotraukas. Dvynukai – du vienodi žmogučiai – labai gražu“, – sakė pardavėja.
Laukia šeimos susitikimo
Dar vienas šeimos dvynių bruožas – trauka į užsienį. A.Delnevičiūtė jau dešimtoje klasėje žinojo, kad išvažiuos gyventi svetur. Pusseserė, teta, draugai jau buvo emigravę.
„Negalvoju ir nenoriu grįžti į Lietuvą. Net atostogų nesinori, bet mama ir močiutė likusios, tad reikia grįžti.
Didžiojoje Britanijoje geriau jaučiuosi, žmonių požiūris čia kitoks – jie tolerantiškesni, laisviau į viską žiūri.
Lietuvoje susiraukę, nesišypso, jei užmini ant kojos ir atsiprašai, vis tiek aprėkia. Trūksta bendravimo kultūros. Be to, Didžiojoje Britanijoje galiu daugiau sau leisti“, – dėstė A.Delnevičiūtė.
Pašnekovė neatsiminė, kada visi šeši dvyniai buvo susitikę. Delnevičiai neturi nuotraukos, kurioje būtų visi kartu su užaugusiais vaikais.
A.Delnevičiūtė laukia šios vasaros, kai visi turėtų susirinkti Lietuvoje švęsti tėvų penkiasdešimtmečio.
„Liepos 8 dieną tėvų dvynių gimtadienis. Nusimato didelis balius. Tikiuosi, pagaliau visi pasimatysim ir padarysim bendrą nuotrauką. Jaunesniųjų dvynių jau labai seniai nemačiau“, – sakė Notingemo gyventoja.
Ji jau nujaučia, ką dovanos jubiliatams. „Jie abu išprotėję dėl žvejybos, reikia tik žinoti, kokių reikmenų dar neturi“, – juokėsi pašnekovė.
