Net pietūs lietuviški
Vienas iš gerųjų lituanistinės veiklos užsienyje pavyzdžių – Londone veikiantis vaikų darželis „Obelėlė“, teikiantis ne tik mažųjų priežiūros paslaugas, bet ir vystantis popamokinę bei savaitgalinę lituanistinę veiklą. Šiuo metu jį lanko 36 darželinukai ir 28 mokiniai lituanistinėje mokykloje.
Pasak darželio direktorės Alvijos Černiauskaitės, nebuvo lengva įtikinti savivaldybę, bet galiausiai pavyko.
„Įrodėme, kad gerai išmokta gimtoji kalba padeda pamatus antrosios kalbos įgūdžiams susiformuoti – tai įrodyta moksliniais tyrimais. Aišku, pažadėjome, kad jeigu atsiras anglakalbių vaikų, kurie norės lankyti mūsų darželį, juos irgi priimsim“, – pasakoja darželio direktorė.
Darželis gavo teisę mokyti vaikus lietuviškai. Taip pat gali valstybės kompensuojamas vietas ir vaikams iki trijų metų, ir ikimokyklinukams.
„Mūsų visa dienos rutina darželyje vyksta lietuviškai, visi žymėjimai dviem kalbom, o anglų kalbos mokomės atskirų pamokėlių metu. Tačiau vaikams iki 3,5 m. anglų kalbos pamokėlių nėra. Pirmiausia norime įtvirtinti lietuvių kalbą.
Švenčiame visas lietuviškas šventes, darom renginius tėvams. Ką tik spalio mėnesį rengėme „Duonos šventę“, – pasakojo A.Černiauskaitė.
Darželyje net pietūs patiekiami lietuviški, gaminami pagal Lietuvos dietologų rekomendacijas. Darželis turi ir tikrą daržą, kuriame auga bulvės, pomidorai, žirniai, braškės.
Kitas geras pavyzdys – Airijos lietuvių bendruomenės įkurta „4 vėjų pagrindinė mokykla“. Šiuo metu trijuose mokyklos skyriuose (du iš jų veikia Dublino mieste, o trečias netoli Dublino esančiame miestelyje – Droghedoje) mokosi 430 mokinių nuo 4 iki 18 metų amžiaus. Mokykloje mokoma lietuvių kalbos, o po lietuvių kalbos pamokų mokiniai gali pasirinkti įvairius meninio pobūdžio būrelius.
Pasak vieno iš mokyklos įkūrėjų Arūno Teišerskio lietuvių kalbos pamokos čia vyksta kaip ir Lietuvos mokyklose. „Vaikai klasėse išklauso mokytojo dėstomos informacijos, dirba su lietuviškais vadovėliais ir pratybomis, gauna namų darbus ir t.t.
Skirtumas nuo Lietuvos yra tik tas, kad pamokų eigoje mokiniai nėra kaip nors papildomai vertinami, nes pamokose yra mokomasi, o mokinių žinios tikrinamos tris kartus per metus atliekant testus, kurie savo turiniu labai panašūs į NEC standartizuotus lietuvių kalbos skaitymo ir rašymo testus.
Su silpnai mokančiais lietuvių kalbą dirba atskiros mokytojos, kurios vaikus moko lietuvių kalbos pagrindų pagal jų žinių lygį. Naudojamos įvairios tam tikslui Lietuvoje išleistos priemonės, kurios
dar papildomai adaptuojamos taikantis prie mūsų vaikų specifikos“, – teigė A.Teišerskis.
Jo nuomone, toks lituanistinis ugdymas lietuvių vaikams svarbus kaip identiteto dalis.
„Ji, esant mažam vaikų amžiui, labiau rūpi vaikų tėvams, nes dauguma vaikų to dar ne visiškai supranta, o vyresniems mokiniams motyvacija atsiranda dėl to, kad Airijoje galima laikyti lietuvių kalbos egzamino ir taip gauti papildomų balų baigimo atestate, kas svarbu stojant į aukštąsias mokyklas“, – pasakojo „4 vėjų mokyklos įkūrėjas“.
Mokyklų daugėja
Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė pasakojo, kad lituanistinės mokyklos šiuo metu veikia daugiau nei 30 pasaulio šalių. Skaičiuojama, kad tokių mokyklų yra apie 200, 10 iš jų yra lietuviškos bendrojo ugdymo mokyklos.
„Ir jų nuolat daugėja. Natūralu, kad tai vyksta ten, kur tokių mokyklų jau turime daugiausia: JAV, Jungtinėje Karalystėje. Ten tokių mokyklų yra nuo 29 iki 33. Kalningrado srityje taip pat turime daugiau nei 20 tokių mokyklų.
Dviženkliais skaičiais galime skaičiuoti lituanistines mokyklas Airijoje, Norvegijoje, šias vejasi Australija, Baltarusija, Vokietija, Kanada“, – teigė vedėja.
Siunčia pedagogus ir remia neformalųjį švietimą
Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama padėti išsilaikyti tokioms mokykloms, siunčia ten dirbti pedagogus.
Mokytojai siunčiami į etnines arba trėmimo vietas. Tokiems pedagogams yra mokamas atlyginimas už lituanistinį darbą, padengiamos kelionė išlaidos. Šiuo metu užsienyje dirba apie 80 Švietimo ir mokslo ministerijos remiamų mokytojų.
„Kita mūsų kryptis – neformaliojo lituanistinio švietimo užsienyje finansavimas. Kasmet mes du kartus per metus skelbiame konkursus tokioms mokykloms. Jos gali teikti paraiškas ir gauti finansavimą projektams, kurie galėtų padėti palaikyti ryšius ir bendradarbiauti su Lietuvos švietimo institucijomis, įsigyti metodinės ar mokomosios medžiagos, metodinių priemonių, mokytojų kvalifikacijos tobulinimui.
Šiose mokyklose trečius metus yra organizuojamos ir studentų praktikos. Tos mokyklos, kurios pageidauja, gauna besipraktikuojančiųjų studentų, Dažniausiai į užsienio lituanistines mokyklas vyksta studentai, studijuojantys pedagogiką, tarptautinius santykius.
Vaikams organizuojame vasaros stovyklas. Taip pat remiame ir šių mokyklų mokytojus, kasmet organizuojame po kelis kvalifikacijos tobulinimo seminarus“, – kalbėjo V.Rinkevičienė.
Grįžta į Lietuvą
Pasak ŠMM atstovės, lituanistinėse mokyklose besimokantys vaikai grįžta į Lietuvą. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kasmet net po du tūkstančius.
„Aplinkybės įvairios – vieni grįžta kartu su tėvais, kitu atveju, dažniausiai iš etninių žemių ar tremties kraštų, tėvai atsiunčia vaikus mokytis į Lietuvą, dar kiti – įgiję vidurinį išsilavinimą užsienyje, atvyksta mokytis Lietuvos aukštosiose mokyklose. Kasmet po vidurinės mokyklos studijuoti grįžta apie 160 užsienio lietuvių. Daugiausia jų iš etninių žemių, tačiau kasmet daugėja ir asmenų iš Jungtinės Karalystės, Airijos, JAV“, – teigė V.Rinkevičienė.
Ko gero, ŠMM specialistų dedamos pastangos, jog užsienio lituanistinės mokyklos nebūtų atskirtos nuo Lietuvos, padeda išlaikyti glaudų ryšį ir privilioja kai kuriuos grįžti.
