Iš užsienio grįžę vaikai sėkmingai tęsia mokslus Lietuvoje

Žinoma, reikia nepamiršti ir to, kad į Lietuvą atvykstančių užsieniečių su mokyklinio amžiaus vaikais taip pat esama.

Kur kreiptis tokiu atveju, jei vaikui reikia tęsti mokslus? Kokių dokumentų prireiks? Jei vaikas prasčiau moka lietuvių kalbą, ar nebus atskirtas nuo bendraamžių? Tokių klausimų kyla tėvams.

Vilniaus Antakalnio progimnazijoje šiuo metu mokosi 6 mokiniai, turintys kitos šalies pilietybę ir 8 – sugrįžusių į Lietuvą emigrantų vaikai.

Pasak įstaigos direktoriaus Tomo Jankūno, pastaruosius trejus metus kasmet pasitaiko 2-3 sugrįžtančių į Lietuvą šeimų vaikai.

„Tai dažniausiai 1-4 klasių mokiniai. Labai džiaugiamės, kad jie pasirenka mūsų mokyklą ir tampa mūsų bendruomenės nariais, nes tai yra puiki galimybė tiek mokiniais, tiek mokytojams susipažinti su skirtingomis patirtimis, kultūromis ir tradicijomis. Vaikai daug imlesni draugystėms“, – mano jis.

Direktorius pasakojo, kad kai progimnazijoje atsirado tokių mokinių, kurių lietuvių kalbos gebėjimai buvo nepakankami dėl to, kad jų šeimos nariai yra užsieniečiai arba ilgokai gyveno užsienyje, šeimoje bendravo ne lietuvių kalba, problemos sprendimą kone iš karto pasiūlė Bendrųjų ugdymo planų, kuriuos tvirtina LR švietimo ir mokslo ministerija, nuostatai.

„Vilniaus Antakalnio progimnazijos 1-8 klasių ugdymo planas 2015-2017 mokslo metų numato, kad tokiems mokiniams, žinių bei gebėjimų išlyginimui gali būti skiriamos papildomos pamokos.

Progimnazijos Vaiko gerovės komisija, pagal lietuvių kalbos mokytojo rekomendaciją gali prašyti ir pagalbos specialistų, kaip logopedų, pagalbos.

Kadangi kasmet sulaukiame emigrantų ir užsieniečių mokinių, mes jau trejus metus dirbame, kad jiems padėtume kuo greičiau tapti lygiaverčiais mūsų bendruomenės nariais.

Galime drąsiai teigti, kad tokia pagalba yra veiksminga. Aišku tam reikia ir laiko, negalime iš vaikų atimti jų vaikystės vien dėl to, kad, pavyzdžiui, jie beveik nemoka mūsų šnekamosios lietuvių kalbos ir skirti kasdien daugybę lietuvių kalbos pamokų.

Vaikai turi turėti galimybę pabūti tiesiog vaikais, kad ir ne su tobula lietuvių kalba. Geri kalbėjimo įgūdžiai įgyjami per ilgesnį laikotarpį ir taip pat priklauso nuo pačios šeimos o su mokykla.

Noriu pabrėžti, kad tokia pagalba yra finansuojama valstybės lėšomis, per mokinio krepšelio metodiką, todėl tėvams asmeniškai tai nieko nekainuoja ir tai yra labai gerai.

Mes kiekvienas gyvename tarp labai skirtingų žmonių ir privalome pažinti vienas kitą, kad galėtume suprasti vienas kitą, galėtume susikalbėti ir sutarti, todėl gerai, kad mokykloje ši bendruomenė susitinka ir mokosi kartu. Tai mus suartina ir įkvepia“, – su užsidegimu kalbėjo T.Jankūnas.

Paklausus, kokių gi problemų kyla grįžtantiems iš užsienio vaikams, šios progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Laima Gaidienė, pastebėjo, kad dažniausias – susikalbėjimo su kitais iššūkis.

„Dažnai tokie mokiniai turi nepakankamą žodyną, ne visada suvokia sąvokas. Vaikams sudėtinga taikyti linksnius, suprasti, kada rašomos skirtingos žodžio galūnės, skirti žodžių moterišką ir vyrišką giminę, tarti bei rašyti š, ž, ų ir panašias raides.

Tokiems vaikams sunku skaityti lietuviškas knygas, tokias kokias skaito jų bendraamžiai“, – kalbėjo L.Gaidienė.

Pradinių klasių mokytoja Jurga Padūmytė-Matuliauskienė pridūrė, kad tokie mokiniai turi ir kitų dalykų mokymosi problemų, nes visada supranta mokytojo aiškinimą ir pamokos turinį.

Kita Antakalnio progimnazijos pradinių klasių mokytoja Jolita Damkauskienė pastebėjo, kad tokie mokiniai pakankamai gerai rašo diktantus, tačiau jiems sudėtinga rašyti rašinius.

O pasak T.Jankūno, specialių ugdymo poreikių, šiuo atveju, kalbos žinių bei gebėjimų, turintys mokiniai neretai susiduria su problemomis ir susirandant draugų.

„Tačiau viskas sėkmingai išsprendžiama“, – įsitikinęs direktorius.

Pokalbyje dalyvavo Vilniaus Antakalnio progimnazijos pradinių klasės mokytojos Jurga Padūmytė-Matuliauskienė bei Jolita Damkauskienė ir lietuvių kalbos mokytoja Laima Gaidienė, taip pat progimnazijos direktorius Tomas Jankūnas. Mokytos, kurios moko mokinius lietuvių kalbos.

Pirmiausiai tokiems mokiniams pagal progimnazijos ugdymo planą skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos per savaitę.

Pradinių klasių mokytojos aiškino, kad per papildomas pamokas pagal mokinio poreikius moko tų dalykų, kuriems galėtų palengvinti tolimesnį mokymąsi. Jei reikia pradeda net nuo abėcėlės, dvibalsių tarimo, asmenavimo, rašymo, kalbos suvokimo pradmenų.

Kitaip tariant, tokiems mokiniams individualizuojamas lietuvių kalbos mokymas.

Iš užsienio grįžusiems vaikams papildomai padeda logopedas.

„Taip pat ir pamokų metu tokie mokiniai gauna papildomas, individualias užduotis, jiems taikoma pagal jų gebėjimus bei žinias lankstesnė vertinimo ir pažangos sistema“, – teigė L.Gaidienė.

Ji pridūrė, kad labai gerai, kai yra galimybė pasinaudoti specialiai šiam tikslui sukurtomis mokymo priemonėmis, pavyzdžiui: https://www.sac.smm.lt/kalba-mane-augina/, https://www.sac.smm.lt/vadoveliai-ir-pratybu-sasiuviniai-labas/, kurios palengvina tokių mokinių mokymąsi.

„Gerai, kai rengiami ir specialūs kursai mokytojams. Labai gerai ir kai šiam papildomam mokymuisi padeda vaiko šeima. Tada pats mokinys turi didesnę motyvaciją bei galimybę daryti spartesnę pažangą. Paprastai toks mokinys dirba labai nuoširdžiai, o tam padeda jo tėvai ir mes, mokytojai“, – sutartinai tikino pedagogės.

Sėkmės pavyzdžių – ne vienas

Vilniaus Antakalnio progimnazijos pedagogės tikino, kad sėkmingai prisitaikiusių iš užsienio grįžusių vaikų jų mokykloje esama ne vieno.

„Galime pasidžiaugti vienu berniuku Viktoru, kuris per dvejus mokslo metus beveik visai nemokėdamas lietuvių kalbos pralenkė kai kuriuos gerai besimokančius lietuvių kalbos mokinius.

Šis mokinys šiuo metu daugiausiai klaidų daro rašiniuose, nors praėjus dar 1-2 metams, manome, kad ir šie gebėjimai bus pagerinti.

Viktoras sėkmingai pradėjo dalyvauti kitų dalykų olimpiadose, varžybose, konkursuose, o tam padėjo lietuvių kalbos kalbėjimo bei suvokimo įgūdžiai. Kalba padeda lengviau bendrauti“, – pasakojo J.Damkauskienė.

L.Gaidienė pateikė kitą pavyzdį: „Rokas pabaigęs mūsų mokyklą sėkmingai mokosi gimnazijoje. Jam jau lengviau bendrauti, išsakyti savo nuomonę ir suprasti draugus. Nepaisant to, kad dar yra kur tobulėti, mokinys jaučiasi subrendęs, jį jau gali išgirsti ir suprasti kiti mokiniai, jis jaučiasi saugus.

Smagu vis susitikti ir pabendrauti su juo. Pastebiu, kaip patobulėjo jo žodynas. Panašiai yra ir su Ana, kuri taip pat sėkmingai mokosi gimnazijoje“, – vardijo mokytoja.

Pasak pedagogių, džiaugsmas dirbti su tokiais mokiniais, kuriuos ne tik mokai, bet ir pats iš jų išmoksti, sužinai, įgyji kitokios patirties, gebėjimų, sužinai naujų istorijų.

Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ona Čepulėnienė paaiškino, kad jei tėvams kyla klausimų, kur kreiptis dėl vaikų, grįžusių iš užsienio ugdymo, nedvejojant reikėtų skubėti į artimiausią prie deklaruotos gyvenamosios vietos esančią ugdymo įstaigą.

„Visiems atvykstantiems į Lietuvą iš užsienio vaikams taikomos vienodos sąlygos. Kalbant apie reikalingus dokumentus, tėvelių prašoma atsinešti tai, ką turi. Net jei dėl tam tikrų aplinkybių neturi jokių dokumentų, moksleiviai priimami mokytis pagal pokalbio metu su tėvais, pačiu mokiniu surinktus duomenis. Mokykla nustato atvykusio mokinio, baigusio tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, poreikius mokytis lietuvių kalbos, užtikrina reikiamą mokymosi pagalbą ir organizuoja jo mokymą kartu su bendraamžiais arba išlyginamosiose klasėse ar grupėse“, – teigė specialistė.

Jei vaikas lietuvių kalbos nemoka, mokykla sprendžia dėl individualios pagalbos pobūdžio ir trukmės. Pasak O. Čepulėnienės, esminis tikslas, kad grįžęs iš užsienio mokinys jaustųsi gerai: laukiamas ir vertinamas.

„Taip pat svarbu tai, kad vaikas integruojamas į bendraamžių klasę. Tokią išvadą, kaip ir daugelis Europos Sąjungos valstybių, priėjome ir mes. Tad jei girdėjote apie tai, kad vaikas gali būti perkeltas net pora klasių žemiau, to dabar tikrai nenutiks, mat lavinimasis tarp bendraamžių yra naudingesnis vaiko asmeniniams rezultatams. Apskritai kalbant apie visus mokinius, įskaitant ir užsieniečius ar grįžusius iš užsienio, norima, kad kiekvienoje mokykloje būtų stengiamasi pereiti prie personalizuoto, suasmeninto ugdymo ir mokymo pripažįstant, kad žmonių patirtys, poreikiai, siekiai skiriasi ir mokomasi skirtingais tempais ir būdais. Mokomasi grupėse, komandose, įvairiuose socialiniuose ir virtualiuose tinkluose. Keičiasi ugdymo organizavimas mokyklose – mažiau paisoma tam tikram amžiaus tarpsniui numatytų pasiekimų normų, lanksčiau grupuojama, individualizuojama. Šie siekiniai numatyti Geros mokyklos koncepcijoje. 

Mokinių pasiekimai vertinami, atsižvelgiant ne vien į apibrėžtus, programinius ugdymo tikslus, bet ir į individualias kiekvieno mokinio išgales „, – tikino O.Čepulėnienė.