Būtent apie tai šią savaitę Mokyklų tobulinimo centre ŠMM Pedagogų veiklos skyriaus iniciatyva vyko tarptautinio projekto „Ateities mokytojas“ įvadinis seminaras. Jį vedė Jungtinės Karalystės Jorko universiteto prof. Robertas Klasenas (Robert Klassen), dr. Liza Kim (Lisa Kim) ir Izabelė Jonušaitė.
Robertas Klasenas yra Jorko universiteto profesorius ir Švietimo psichologijos tyrimų centro vadovas. Šiuo metu jis vykdo tyrimus, kurie skirti mokytojų atrankos iššūkiams spręsti. Prieš pasirinkdamas mokslininko karjerą, jis dirbo mokytoju ir mokyklos psichologu Kanadoje. Profesorius yra licencijuotas JK psichologas ir Amerikos psichologų asociacijos narys.
Jo ir nutarėme paklausti – ką gi daryti, kad mokytojo profesija būtų geidžiama ir prestižinė.
– Visų pirma pradėkime nuo to, kokiomis savybėmis apskritai turėtų pasižymėti geras mokytojas?
– Labai geras klausimas. Apie tai ir yra mūsų projektas. Iš tiesų daug dėmesio kreipiame į mokytojų asmenybes ir motyvaciją bei bandome nuspėti, kuris iš jų galėtų būti sėkmingas mokytojas. Yra universalių bruožų. Pavyzdžiui, visi mokytojai turi būti lankstūs, mokantys prisitaikyti, empatiški vaikams, kuriuos moko. Tačiau, įdomu tai, jog iš dalies ta sėkmė labai priklauso ir nuo konteksto. Projektą vykdome įvairiose skirtingose šalyse, tad tai pastebime. Pavyzdžiui, sėkmingo mokytojo savybės Suomijoje ir Lietuvoje skirsis.
– Apie kokius skirtumus kalbate?
– Pavyzdžiui, su lietuvių mokytojais diskutavome apie tai, kad jie turėtų būti savarankiški. Tai labai svarbu Lietuvoje. Pedagogai turi jausti tam tikrą nepriklausomybę. Visgi pasitaiko, kad jie pernelyg pasikliauja sistema, tuomet atsiranda įvairių kliūčių: „Sistema man neleidžia šito“. Tam, kad mokymo procesas būtų kokybiškas, o pats asmuo jaustų pasitenkinimą darbu, svarbu jausti, kad gali kontroliuoti mokymo procesą.
– O kokie esminiai iššūkiai pedagogus šiandien pasitinka pasauliniu mastu?
– Esame atlikę tyrimą ir lyginome įvairių šalių mokytojus. Bandėme išsiaiškinti, kaip pasikeitė tie iššūkiai bėgant laikui. Replikavome į 45-erių metų senumo tyrimą. Taigi, jei seniau mokytojai, paklausti, ko jiems reikia, kad šių mokytojavimas būtų sėkmingas, kalbėdavo apie patalpų, mokyklų remontą, kitus materialius dalykus, šiandien viskas sukasi aplink laiką ir pačius mokinius.
Nežinau, kaip prieš 45-erius metus buvo Lietuvoje, tačiau Didžiojoje Britanijoje, kur aš dirbu, vaikai sėdėdavo ramiai ir darydavo viską, ką liepdavo mokytojas. Šiandien tam tikros situacijos, bendraujant su mokiniais, juos mokant, būna iš tiesų keliančios daug iššūkių.
– Iš tiesų, tenka girdėti, kad būtent dėl šiuolaikinių vaikų sudėtingumo, kai kurie studentai baidosi pasukti pedagogikos keliu. Kaip, jūsų nuomone, reikėtų pritraukti tuos geriausius studentus tapti mokytojais?
– Mūsų projektas atskleidė, kad jei yra sukurta gerai išplėtota, sąžininga ir patikima atrankos sistema, tai yra veiksminga. Žmonės tuomet supranta, kad yra ieškoma konkrečias savybes turinčių žmonių. Įnešama aiškumo. Be to, kuo sunkiau kažkur patekti, tuo labiau visi to siekia. Tokiu būdu kyla profesijos patrauklumas.
Žinoma, yra ryšys ir tarp užmokesčio už darbą ir darbo patrauklumo. Tačiau ne visose šalyse tai veikia, tad nesu užtikrintas, ar tai pati geriausia pritraukimo dirbti taktika. Nors ji taip pat svarbi.
Būtina motyvuoti būsimus pedagogus, jog labai svarbu, kad jie dirbtų šį darbą ir tik jie gali lemti svarbių pokyčių daugelio žmonių gyvenimuose, apskritai visuomenėje.
– Apeliuodamas į norą daryti kažką gero visuomenei, tarsi teigiate, kad mokytojavimas yra labiau pašaukimas nei profesija.
– Tai abiejų dalykų kombinacija. Tose šalyse, kur švietimo sistemos yra efektyviausios, yra taikomi aukšti standartai. Vienas iš tokių pavyzdžių, apie kuriuos nuolat kalbama, – Suomija. Ir ten mokytojai yra ir aukštos kvalifikacijos, ir dirba gerai apmokamą darbą. Ši profesija ten gana populiari ir, be abejonės, ją renkasi ir turintys pašaukimą jauni, šviesūs žmonės.
Tačiau dėl aukštus standartus turinčios atrankos sistemos, ne kiekvienas gali tapti šios profesijos atstovu. todėl visa tai turi „sniego kamuolio“ efektą. Kuo sunkiau patekti, kuo prestižiškesnė profesija atrodo, tuo labiau visi jos nori. Tai tam tikras psichologinis fenomenas.
– Taigi griežta atranka ir atlyginimas galėtų padaryti mokytojo profesiją patrauklią. O kaip išspręsti mokytojų autoriteto sumažėjimo problemą mokyklos viduje? Kaip užsitarnauti vaikų ir jų tėvų pagarbą?
– Ši problema ne tik lietuvių. Didžiojoje Britanijoje mokytojai lygiai taip pat jaučiasi nepakankamai įvertinti, gerbiami mokinių. Į šį klausimą be galo sunku atsakyti. Tačiau reikia pagalvoti apie tai, kad viskas prasideda šeimoje – kiek šeima vertina mokymąsi ir naujas žinias.
Žinoma, svarbu ir tai, kaip šalies valdžia vertina šveitimo sistemą. Jei ji nuolat kritikuoja, mažina finansavimą, visa tai persikelia į klases. Tuomet ir mokytojai tampa mažiau gerbiami. Todėl šalies valdžia yra labai svarbi, kai kalbame apie švietimo sistemos palaikymą. Ir mes kalbame ne vien apie pinigus. Dažnai kritikavimas yra svarbi politikos dalis, tačiau reikia nepamiršti tų mokytojų, kurie sunkiai dirba, o viešumoje nuolat skambanti kritika smukdo jų pasitikėjimą savimi, darbu, kurį dirba.
Tad kai valdininkai pradeda pulti šveitimo sistemą, prasideda pavojingas žaidimas, mat ši sistema yra labai svarbi ir turi didelę įtaką visai visuomenei. Panašią situaciją šiuo metu išgyvename ir Didžiojoje Britanijoje, kur valdžia itin kritikuoja švietimo sistemą, viskas yra persikėlę į klases, mokiniai iš šeimų atsineša abejonių savo mokytojais, dėl to jie jaučiasi mažiau gerbiami.
Tiesiog noriu pasakyti, kad valdžia dažnai nulemia, pagarbiai, ar nepagarbiai bendrausime su pedagogais.
Europos mokslinių tyrimų tarybos finansuojamame projekte „Ateities mokytojas“ gali dalyvauti mokytojai, karjeros specialistai, socialiniai pedagogai, psichologai, dėstytojai ar kiti švietimo srities specialistai. Projekto dalyviai bus kviečiami sukurti patikimus ir tikslius būdus, kurie į pedagogines studijas leistų atrinkti tinkamus ir motyvuotus kandidatus.
Išsamesnės informacijos apie projektą galima rasti adresu www.teacherselect.org.
