Su panašia pedagogų nuomone susidūrė ir Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazijos direktorius Jonas Petkevičius. Jo iniciatyva progimnazijoje jau dvejus metus veikia Tėvų seimas. „Mokytojai iš pradžių buvo skeptiški Tėvų seimo atžvilgiu, bijodami, kad jis netaptų nekonstruktyviu tėvų asmeninių bėdų turgumi. Bet per dvejus metus jie pamatė Tėvų seimo praktinę naudą, tiek organizuojant ugdymo procesą, tiek formuojant vaikų mokymosi motyvaciją ir teigiamas nuostatas mokytojų atžvilgiu.
Vaikai patenkinti tėvų įsitraukimu į mokyklos gyvenimą. Pradėjus veikti Tėvų seimui galima teigti, kad kyla vaikų motyvacija mokytis, gerėja pasiekimai ir individuali pažanga, mažėja drausmės problemų, didėja vaikų įsitraukimas į mokyklos gyvenimą. Vaikai, kurių tėvai yra Tėvų seimo nariai, džiaugiasi tuo ir manau didžiuojasi savo tėvais“, – pasakojo ugdymo įstaigos vadovas.
Sprendimą lėmė asmeninis požiūris
Idėja sukurti Tėvų seimą gimė prieš beveik trejus metus pačiam J.Petkevičiui tik pradėjus vadovauti Garliavos Jonučių progimnazijai. Tuomet tai dar buvo vidurinė mokykla. Pedagogas prieš tai 12 metų vadovavo Kauno r. Neveronių vidurinei mokyklai, tad turėjo susiformavusią aiškią viziją, kaip viskas turėtų vykti.
„Tėvų seimo idėjos atsiradimą suformavo mano asmeninės nuostatos ir vertybės, filosofinis požiūris į vaiką ir mokyklą, mano vadybinis požiūris į mokyklą ir švietimą.
Atėjęs dirbti į naują mokyklą išsikėliau tikslą plėtoti pasidalintos lyderystės idėjas, tai yra, į sprendimų priėmimą įtraukti visą bendruomenę: mokytojus, mokinius ir svarbiausiai mokinių tėvus, kartu dalytis pasiekimų džiaugsmais ir kartu prisiimti atsakomybę už mokyklos veiklą ir rezultatus.
Mokyklai, mano manymu, visuomet reikia permainų, tad geriausiai daryti tokias, kurių laukia bendruomenė ir svarbiausi užsakovai – tėvai, nes pradinėse ir net 5-8 klasėse sprendimą, kokią mokyklą rinktis, daugiausiai priima tėvai.
Mokykla, kuri tinka ir patinka tėvams, susilaukia ir palankesnio vaikų vertinimo, nes vaikai iš šeimų ateina su nuostata tiek mokyklos, tiek mokytojų atžvilgiu, ir tik po to formuoja savo požiūrį. Tada jau mokytojams reikia nenuvilti vaikų lūkesčių ir nusiteikimo.
Mano nuomone, būtent vadovas ir turi paruošti tokią išankstinę, mokytojams palankią psichologinę klasės mokinių atmosferą.
Formuoti palankią tėvų nuomonę reikia nuolatiniu demokratišku bendravimu, įtraukimu į sprendimų priėmimą, nuomonės išklausymu ir atsižvelgimu į jų nuomonę“, – pasakojo progimnazijos direktorius.
Tikslas – kalbėtis su tėvais
Progimnazijoje pradėjo veikti Tėvų seimas – savanoriška, patariamoji tėvų bendruomenės institucija.
„Svarbiausias principas: Kalbame ne tėvams, ne apie tėvus, o su tėvais“, – vardijo J.Petkevičius.
Paklausite, ką konkrečiai veikia susirinkę tėvai? Tėvų seimas nagrinėja klausimus susijusius su progimnazijos veikla: kultūra, ugdymu ir mokymusi, pasiekimais, pagalba mokiniams, strateginiu, finansų ir personalo valdymu.
Tiesa, šios organizacijos nutarimai yra rekomendacinio pobūdžio ir atsižvelgiant į spendžiamus klausimus nukreipiami: progimnazijos direktoriui, administracijai, Progimnazijos tarybai, Mokytojų tarybai, Metodinei tarybai ar mokinių tarybai.
Pasak Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazijos vadovo, į „Tėvų seimą“ atstovai renkami klasės tėvų susirinkime.
„Iš kiekvienos klasės renkamas vienas „Tėvų seimo“ narys kompetentingas tėvas turintis balso teisę, o dar 1-2 gali dalyvauti svečio teisėmis. Tuo tarpu aš ir mano pavaduotojai „Tėvų seimo“ darbe dalyvaujame, bet nesame jo nariai. Šiuo metu Tėvų seimą sudaro 48 mokinių tėvai“. – pasakojo vadovas.
Mokyklos gyvenimas pasikeitė
Sėkmingas „Tėvų seimo“ veikimas lėmė įvairių pasikeitimų progimnazijoje. Sėkmingai įgyvendinamas projektas „Tėvai lyderiai“. Jame dalyvaujantys tėvai reguliariai veda visų dalykų pamokas mokiniams arba pristato savo profesijas ir vežasi į savo darbovietes. Be to, pasak J.Petkevičiaus, padidėjo tėvų įsitraukimas į kultūrinę mokyklos veiklą ir renginiai tapo kokybiškesni.
Taip pat didėja materialinė parama progimnazijai. Pagerėjo mikroklimatas progimnazijoje atsirado daugiau pasitikėjimo ir geranoriškumo tarp tėvų ir mokytojų. Iškalbingas faktas – nuolat didėjantis mokinių skaičius progimnazijoje.
Viena iš Tėvų seimo narių Žaneta Lenkuvienė teigia, kad tokia organizacija mokymo įstaigoje iš tiesų skatina bendruomeniškumą ir turėtų būti pavyzdys kitiems.
„Ši veikla, mano nuomone, mokyklai davė iš tiesų daug. Mūsų sprendimu atsirado papildoma savaitinė lietuvių kalbos, matematikos pamoka. Puiku, kai problemos keliamos viešai ir sprendžiamos bendrai. Tuomet aiškiau matomos spragos, jas lengviau užpildyti.
Džiaugiamės, kad visi mūsų tėvų seimo nariai turi savo nuomonę, nebijo jos reikšti. Direktorius net nesiginčija ir priima mūsų nuomonę, daro atitinkamas išvadas.
Tokios organizacijos veikimas iš tiesų sveikintinas“, – kalbėjo Tėvų seimo atstovė.
Tėvų organizacija leidžia tobulėti ir vadovui
Progimnazijos vadovas taip pat prasitarė, kad tėvų seimas ir jam kaip vadovui padeda nuolat tobulėti ir didinti vadybines kompetencijas.
„Tėvų seimas leidžia man nuolat jausti bendruomenės nuotaikas, požiūrį ir nuostatas, žinoti poreikius ir rūpesčius. Aš galiu koreguoti, tiek savo asmeninę, tiek mokyklos veiklą, kad ji atlieptų bendruomenės lūkesčius ir padėtų siekti bendros vizijos.
Iš tėvų seimo žinau, kokią sritį man reikia tobulinti, ką keisti, kokių kompetencijų reikia įgyti. Galiu nuolat pasimatuoti, ar teisinga linkme ir pakankamai greitai judame. Galime kurti tikrą Bendruomenės mokyklą, kur kiekvienas yra išgirstas ir įvertintas“, – tikino J.Petkevičius.
